Kronika. Informacija. Skelbimai

2021 m. lapkričio 25–2022 m. sausio 22 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje veikė Dariaus Lebedzinsko senų knygų vaikams kolekcijos paroda „Jas tuomet skaitė vaikai“.

Vaikų knygas D. Lebedzinskas pradėjo rinkti prieš maždaug šešerius metus, antikvariate pamatęs pluoštelį tarpukario vaikų knygų. Netrukus ėmė aktyviai ieškoti senųjų leidinių knygynuose, internete, jam talkino ir išeiviai, draugai iš užsienio. Dabar jo kolekcijoje daugiau kaip 1000 knygų, tai didžiausia privati tokio pobūdžio kolekcija Lietuvoje.

Senųjų vaikų knygų rinkinys – tai unikali galimybė pažvelgti į laikotarpį, kai lietuvių vaikų literatūra dar tik formavosi. Kolekcininkas didžiuojasi retesniais knygų egzemplioriais, tarp kurių – Simono Stanevičiaus Szeszes pasakas (1829), Motiejaus Valančiaus Vaikų knygelė (1868), pirmoji vaikams skirta knyga su paveikslėliais. Kolekcijoje nemažai ir kitų svarbių XIX a. leidinių, daugiausia skirtų maldai ir mokymuisi. To meto religinės knygelės ir elementoriai padėjo pagrindus pasaulietinei lietuvių vaikų literatūrai. Gausiausia kolekcijos dalis – 1918–1940 m. knygos, nes tarpukariu vaikų literatūra suklestėjo, tapo modernesnė, žaismingesnė, labiau orientuota į adresatą.

Parodoje buvo rodomi keli šimtai pačių vertingiausių eksponatų, sugrupuotų chronologiškai pagal temas. Išleistas parodos katalogas.

…………………………………

Jau keli dešimtmečiai Lietuvos vaikų literatūros pasaulyje gruodis neįsivaizduojamas be mokslinio-praktinio seminaro „Prano Mašioto skaitymai“. 2021 m. gruodžio 17 d. seminaras vyko 32-ąjį kartą. Kaip jau įprasta COVID-19 pandemijos sąlygomis, buvo pasirinkta virtuali forma, renginys transliuotas „Teams“ platformoje.

Seminaro tema – viltis, glaudžiai susijusi su pastarojo meto išgyvenimais ir psichologine atmosfera. Literatūros, knygos meno, teatro specialistai vilties motyvą nagrinėjo penkiuose pranešimuose: Džiuljeta Maskuliūnienė (literatūrologė, prof. dr., LNB) „Ko viliasi Motiejaus Valančiaus didaktinių kūrinių personažai? (220-osioms rašytojo gimimo metinėms)“, Eglė Baliutavičiūtė (literatūrologė, LNB) „Nelaiminga pabaiga – vaikų ir paauglių literatūros tabu? Kevino Brookso knygos Dienoraštis iš bunkerio atvejis“, Danguolė Kandrotienė (leidyklos „Debesų ganyklos“ vadovė) „Pabėgėlių tema šiuolaikinėje vaikų literatūroje“, Aurelija Čeredaitė (aktorė, režisierė, rašytoja ir edukacinių programų kūrėja) „Teatro metodų taikymas asmenybei ugdyti“, Aušra Kiudulaitė (knygų vaikams kūrėja) „Mano knygų skaitytojai yra mano pačios viltis“.

Baigiamoji seminaro dalis – Rubinaičio žurnalo 100-ojo numerio sutiktuvės. Jose vyriausiąjį redaktorių Kęstutį Urbą kalbino Dž. Maskuliūnienė. 1994-ųjų gruodį, taip pat per „Prano Mašioto skaitymus“, buvo pristatytas pirmasis šio žurnalo numeris. Specializuoto žurnalo apie vaikų literatūrą pasirodymas buvo nemenkas įvykis Lietuvos kultūros pasaulyje, net svarbiausia to meto žiniasklaida – Vakarinės naujienos, Literatūra ir menas – jį pastebėjo ir anonsavo. 1995–1999 m. Rubinaitis buvo leidžiamas du kartus per metus, 2000 m. tapo ketvirtinis, pradėtas prenumeruoti, nuo 2007 m. – spalvotas. Nors tiražas nuo 3000 egz. susitraukė iki 500–600 egz., žurnalas, atlaikęs visas krizes ir negandas, nuėjo ilgą 27 metų leidybos kelią.

Šimto žurnalo numerių puslapiuose – apie 1200 publikacijų, beveik 400 pavardžių: straipsnių ir kitų tekstų autoriai, pokalbininkai ir pokalbių rengėjai, grožinių tekstų kūrėjai, informacinių laiškų autoriai. Daugiausia Rubinaičiui rašė K. Urba, Dž. Maskuliūnienė, Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, Loreta Žvironaitė, Loreta Jakonytė, Gintarė Adomaitytė, Roma Kišūnaitė, šviesaus atminimo Neringa Dangvydė Macatė (Mikalauskienė).

Nors daugiausia vietos žurnale tenka straipsniams, apžvalgoms, recenzijoms, bibliografijai, bet skaitytojų mėgstamiausi, daugiausia dėmesio susilaukiantys yra „Mano vaikystės skaitymai“. Šioje pokalbių rubrikoje pakalbinta 100 Lietuvoje gerai žinomų kultūros ir meno asmenybių – rašytojų, vertėjų, literatūrologų, knygotyrininkų, dailininkų, muzikų ir kt. Ketvirtajame 2021 m. numeryje spausdinamas pokalbis su svarbiausiu Rubinaičio žmogumi, vienu iš žurnalo įkūrimo iniciatorių, jo vyriausiuoju redaktoriumi K. Urba. Tik jo begalinių pastangų ir entuziazmo dėka žurnalas išsilaikė tiek metų. Tačiau 100-ojo žurnalo numerio sutiktuvės buvo ne tik džiugi, bet ir kiek liūdnoka akimirka, nes su šiuo numeriu K. Urba paliko vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Toliau Rubinaičio leidybai vadovaus Dž. Maskuliūnienė.

…………………………………

2022 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko sukaktuvinė rašytojo Vytauto Račicko popietė „Nuo Zuikos iki Juzulio“. Vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, gimęs tą pačią dieną kaip ir literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis, sausio 1-ąją minėjo septyniasdešimties metų jubiliejų. Kaip sakė renginio vedėjas poetas, asociacijos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas, tarp rašytojo kūrybos gerbėjų yra jau kelių kartų skaitytojai, pažymėti Zuikos, Šlepečių, Nippės, Šokolado ar Juzulio istorijomis, o autoriaus išleistų knygų skaičius artėja prie penkiasdešimties (neskaitant pakartotinių leidimų).

„Į Lietuvos kultūrinį gyvenimą V. Račickas atvedė didžiulį būrį literatūrinių herojų, tačiau ryškiausias jo kūrinys, ne tik atvėręs kelius paties autoriaus kūrybiniam skrydžiui, bet ir atvertęs naują lietuvių vaikų literatūros istorijos puslapį, buvo Zuika Padūkėlis. Tai viena ryškiausių lietuvių vaikų prozos viršukalnių, – sakė literatūrologė prof. dr. Dž. Maskuliūnienė. – Rašytojas turi savitą kūrybos braižą. Jo knygose kuriama račickiška erdvė, veiksmas dažniausiai įkurdinamas mažo miestelio terpėje, kūriniuose juntamas istorijos dvelksmas, nes čia užfiksuotas dingęs laikas – svarbūs tuomečiai įvykiai, realijos, iš mūsų atminties tirpstančios detalės.“

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė dzūkiškai V. Račicką pavadino „cikrų cikriausiu rašytoju“, visą gyvenimą kitų darbų nedirbusiu, tik atlikusiu tikrąją rašytojo misiją. Vienąkart prisiekęs mūzai, jai tarnauja jau keturis dešimtmečius. „Jeigu būtų literatūrinis Dakaras, Vytautas kasmet taptų jo nugalėtoju. Niekas kitas nėra apvažiavęs tiek Lietuvos miestų ir miestelių, aplankęs tiek mokyklų ir bibliotekų, turėjęs tiek susitikimų su skaitytojais, pabendravęs su šimtais moksleivių.“

Rašytoją sveikino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, literatūros kritikas Jonas Linkevičius, knygų dailininkė Ramunė Savickytė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fleitininkė Agota Riškevičiūtė. Gausių plojimų sulaukė Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos moksleiviai (mokyt. Vika Orlienė), inscenizavę V. Račicko apsakymo „Tikras vyras“ ištrauką.

…………………………………

COVID-19 pandemija buvo pertraukusi Vilniaus knygų mugių tradiciją, bet lygiai po dvejų metų, prasisklaidžius grėsmei, vasario 24–27 d. įvyko 22-oji Vilniaus knygų mugė. XXI amžius, įtraukęs mus į greitaeigės informacinės kasdienybės ciklą – be perstojo persekiojantys paveikslėliai, nuotraukos, vaizdo įrašai ir dešimtys kitų vizualiosios stimuliacijos šaltinių, – įkvėpė ir šiųmetės knygų mugės temą – „Vaizdas kaip tekstas“. Mugės tematika atsivėrė knygos meno parodose, pokalbiuose ir diskusijose, geriausių metų knygų ir jų kūrėjų pristatymuose. Deja, įprastinę Vilniaus knygų mugių nuotaiką šį kartą temdė įtampa dėl Ukrainoje kilusio karo.

Jauniesiems skaitytojams skirtoje ketvirtojoje salėje rado ką veikti ir kūdikiai, ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji. Su vaikų knygų kūrėjais Dovile Zavedskaite, Vitalija Maksvyte, Selemonu Paltanavičiumi, D. Kandrotiene, Tomu Dirgėla, Ieva Toleikyte, Justinu Žilinsku ir kt. bei jų sukurtais personažais Kake Make, Netvarkos Nykštuku ir Monstru (Pasaiba, deja, susirgo kovidu) buvo galima susitikti ir pasibūti prie „Vaikų scenos“. Žiniomis ir patirtimi „Kūrybos erdvėje be formulių“, „Knygų šalies“, „Bibliotekų erdvės“, „Jaunimo taško“ edukaciniuose užsiėmimuose ir dirbtuvėse dalijosi knygų autoriai, dailininkai, literatūros ir knygos meno specialistai Kotryna Zylė, Justinas Vancevičius, I. Mitunevičiūtė, Agnė Nananai, Sigutė Chlebinskaitė, Ieva Babilaitė, Rasa Jančiauskaitė, A. Kiudulaitė, Lina Itagaki, Vilija Kvieskaitė, Viktorija Ežiukas ir kt. Pirmą kartą patys mažiausi skaitytojai, jų mamos ir tėčiai buvo kviečiami įsikurti jaukiame „Knygų starto“ kampelyje, kur edukacinius užsiėmimus vedė aktorė Kristina Savickytė, o valandėlėje „Tėčiai skaito vaikams“ dalyvavo rašytojas Virgis Šidlauskas ir istorikas, rašytojas Robertas Petrauskas.

Vaizdais kalbančios knygos buvo pristatytos parodoje „Bežodės knygos: iš pasaulio į Vilniaus knygų mugę“, lenkų dailininko ir grafikos dizainerio Piotro Sochos knygų iliustracijų parodoje, Prahoje gyvenančios baltarusės Rufinos Bazlovos kryželiu siuvinėtų iliustracijų parodoje „Vyšyvanka“. Lankytojai galėjo susipažinti ir su rašytojų bei iliustruotojų sukurtų knygiukų paroda.

Garsus išskirtinio braižo lenkų knygų dailininkas P. Socha, Lietuvoje gerai pažįstamas iš knygų Bitės, Medžiai, ir iliustracijų kūrėja R. Bazlova knygų mugėje prisidėjo prie lietuvių dailininkų dirbtuvių, dalyvavo renginyje „Iliustruotojų slemas“. Knygų mugės programoje būta ir daugiau renginių suaugusiesiems vaikų literatūros tematika: „Leisti negalima uždrausti. Žmogaus teisės ir vaikų literatūra: kur dėsim kablelį“, „Ar distopinės knygos jaunimui išgelbės pasaulį?“, „Sibiro haiku: kaip išversti istoriją?“.

Mugės programoje paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai“ ir geriausių 2021 m. vaikų ir paauglių knygų premijų nominantai. (Apie nominantus ir laureatus žr. 102-ajame Rubinaičio numeryje.

…………………………………

Vilniaus knygų mugėje tradiciškai apdovanoti Knygos meno konkurso nugalėtojai. Įteikta pagrindinė premija, taip pat po dvi premijas ir du diplomus kiekvienoje iš šešių teminių kategorijų, – iš viso įvertinta 21 knyga.

Teminėje grupėje „Knygos vaikams“ premija skirta Linai Itagaki už pasakojimo sraunumą, atidų žvilgsnį į istorines detales, veikėjų vidinio pasaulio sukūrimą įžvalgiais tipografiniais prisilietimais, už vaizdo-žodžio ryšio lengvumą ir indėlį į grafinės novelės žanro Lietuvoje gyvumą knygoje Grybo auksas (bendraautorė Rasa Grybaitė, išleido „Artseria“, spausdino „Standart Impressa“).

Diplomas atiteko Ingai Dagilei už išraiškingais dizaino elementais sukurtus puslapius-atradimus, tekstinio ir vizualinio pasakojimo šmaikštumą, popieriaus paklotės ir spaudos atliepimą maketui, parinktam knygos formatui knygoje Paštininkas ir serbentai (autorė Dovilė Zavedskaitė, iliustruotoja Patricija Bliuj-Stodulska, išleido „Tikra knyga“, spausdino „Jelgavas Tipogrāfija“).

Diplomu apdovanota Lina Sasnauskaitė už vientisai pulsuojančią estetiką knygoje Chameleono sapnai (autorė Jurga Vilė, išleido „Tikra knyga“, spausdino „Jelgavas Tipogrāfija“).

Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas už iliustracijų originalumą ir profesionalumą skirtas L. Itagaki už knygą Nukas (autorė Audra Baranauskaitė, išleido „Tikra knyga“, spausdino „Jelgavas Tipogrāfija“).

Vilniaus dailės akademijos apdovanojimas už debiutą skirtas iliustruotojai Julijai Skudutytei už knygą Duobė (autorė Evelina Daciūtė, dailininkė Inga Dagilė, išleido „Aukso žuvys“, spausdino „Petro ofsetas“).

…………………………………

2020 m. pavasarį Lietuvoje gimusi akcija „Knygiukai į pagalbą vaikams“, kurioje net 55 Lietuvos vaikų rašytojai ir dailininkai sukūrė ir vaikams padovanojo 37 mažyčius knygiukus (juos ir dabar galima rasti svetainės „Vaikų žemė“ „Projektų“ rubrikoje), sulaukė tarptautinio susidomėjimo. 2021 m. trys Baltijos šalių organizacijos – literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“, Latvijos IBBY skyrius ir Estijos vaikų literatūros centras – suvienijo jėgas ir įgyvendino projektą „Tiny Books from Baltic Authors“ („Baltijos šalių autorių knygiukai“). Jo vizualiąją išraišką sukūrė dailininkė A. Kiudulaitė.

Projekte dalyvavę 36 rašytojai ir dailininkai iliustruotojai kūrė istorijas lygybės, kultūrinės įvairovės, žodžio laisvės temomis. Buvo sukurta 18 knygiukų, skirtų 6–10 metų vaikams. Lietuvai atstovavo Marius Marcinkevičius, Kotryna Zylė, L. Itagaki, Agnė Nananai, J. Žilinskas, E. Daciūtė, Paulius Norvila, Giedrė Rakauskienė, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Eidvilė Viktorija Buožytė, Laimutė Varkalaitė ir I. Babilaitė.

Knygiukai išversti į 10 kalbų. Be lietuvių, latvių ir estų, juos galima skaityti vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų, rusų, lenkų ir italų kalbomis. Knygiukus galima pasiekti adresu www.tinybooks.eu, atsisiųsti, išsispausdinti arba skaityti jų elektroninę versiją. Projekto iniciatoriai džiaugiasi šia sėkme ir tiki, kad Baltijos šalių knygiukai pasklis plačiai po pasaulį – bus noriai skaitomi ir pritaikomi dirbtuvėlėms, edukacinėms veikloms. Projektą numatoma pristatyti didžiuosiuose pasaulio literatūros renginiuose: Vilniaus, Bolonijos, Londono, Frankfurto knygų mugėse, įvairiuose literatūros festivaliuose.

Projekto partneriai Lietuvoje – IBBY Lietuvos skyrius, Lietuvos kultūros institutas, Vaiko psichologijos centras.

Parengė ir fotografavo Roma Kišūnaitė (LNB)

2022 metų Rubinaičio leidybą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Žurnalo partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Gerbiamieji!

Atsinaujinęs Rubinaitis linki Jums malonių skaitymo įspūdžių! Džiaugiamės, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė mūsų 2022 m. projektą „Skaitymas – langas į save ir pasaulį“ ir skyrė 11 000 eurų. Kviečiame žiūrėti pro Rubinaičio langą kartu!

Vyriausioji redaktorė

Džiuljeta Maskuliūnienė, prof. hum. m. dr. (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Atsakingoji sekretorė

Reda Tamulienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Redaktorės

Eglė Baliutavičiūtė (užsienio vaikų ir jaunimo literatūra) (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Rita Karpavičienė (vaikų ir jaunimo literatūra edukacijos procese) (Panevėžio r. Raguvos gimnazija)

Asta Skujytė-Razmienė, hum. m. dr. (moksliniai tyrimai) (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

Redakcijos kolegija

Raimonda Budnikienė (Panevėžio „Vyturio“ progimnazija)

Loreta Jakonytė, hum. m. dr. (nepriklausoma tyrėja)

Roma Kišūnaitė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)

Inga Mitunevičiūtė (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius)

Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, habil. hum. m. dr. (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius)

Antanas Šimkus, poetas (Lietuvos rašytojų sąjunga)

Kristina Vaisvalavičienė, hum. m. dr. (Vytauto Didžiojo universitetas)

Kalbos redaktorė

Danutė Ulčinskaitė

Dizainerė, maketuotoja

Lina Eitmantytė-Valužienė

Žurnalo logotipo ir rubrikų piešinių autorė

Irena Geniušienė

Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 1 (101)