„Rubinaitis“ toliau plaukia per vaikų knygų vandenyną
Žurnalas Rubinaitis plaukia per vaikų ir jaunimo literatūros vandenyną nuo 1994-ųjų. Vandenų metafora tinkama – juk mūsų Rubinaitis Peliūzė (lietuviškasis Robinzonas Kruzas), Simono Daukanto apysakos Rubinaičio Peliūzės gyvenimas personažas, jau nuo XIX šimtmečio keliauja per Baltijos jūrą, per pasaulio jūras ir vandenynus – daug sužinodamas, išmokdamas, patirdamas.
2021 m. pabaigoje pasirodė jubiliejinis – 100-asis – žurnalo apie vaikų knygas numeris. Yra kuo pasidžiaugti. Kiek lietuvių ir užsienio vaikų literatūros autorių ir jų knygų aptarta, išnagrinėta, paminėta, populiarinta per dvidešimt septynerius metus – straipsniuose, apžvalgose, recenzijose, bibliografijos sąrašuose, kronikos žinutėse! Sutelktas žurnalą kuriančiųjų, jam rašančiųjų būrys, surastas savo skaitytojas. Ačiū jiems visiems.
Pirmojo numerio įžangos tekste „Kodėl Rubinaitis?“, kurį parašė Vincas Auryla, Kęstutis Urba ir Jolanta Zabarauskienė, kalbėta apie vaikų literatūros vietą literatūros pasaulyje: „Šiaip ar taip, tai pakankamai autonomiška literatūros tyrinėjimų sritis, niekaip neįsitvirtinanti mokslinių institucijų struktūrose. Tad ir jai reikia dėmesio ir globos“ (p. 4). Šiandien šie žodžiai tebėra aktualūs. Žurnalas Rubinaitis – vienintelis Lietuvoje specializuotas periodinis leidinys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai. Jo misija kilni – burti vaikų ir jaunimo literatūrai įsipareigojusius žmones ir skaitytojams kurti vertingą, vaikų ir jaunimo literatūrą reflektuojantį turinį, skatinti visuomenę skaityti.
Kalbant apie Rubinaitį būtina prisiminti jo ištakas. Žurnalo įkūrimas – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus ir jo ilgamečio pirmininko doc. K. Urbos nuopelnas. Tai vienas svarbiausių IBBY Lietuvos skyriaus veiklos barų, turinčių išliekamąją nacionalinės reikšmės vertę.
Įkurti Rubinaitį iš dalies įkvėpė tarptautinis IBBY žurnalas Bookbird (pradėtas leisti 1957 m.). Šio leidinio pavadinimas perteikia prasmingą idėją – vaikų knyga tarsi paukštis skrenda per laiko ir geografines erdves. Kitose šalyse irgi leidžiama įvairių vaikų literatūrą populiarinančių leidinių (pvz., Estijoje – Nukits, Lenkijoje – Guliwer, Vokietijoje – JuLit ir kt.). Mūsų Rubinaitis įsijungia į šią solidžią periodinių leidinių apie vaikų literatūrą draugiją.
Bet, matyt, joks vaikų literatūros žurnalas neturėjo ir neturi tokios kaip mūsiškis viršelio paslapties. Kai 2007 m. Rubinaitis tapo spalvotas ir keitė išvaizdą, viršelį ėmė puošti lietuvių abėcėlės raidės. Bet tai nebuvo pabiros raidės. Per keliolika viršelių iš jų susidėjo du prasmingi sakiniai. Pirmasis jų – Vaikų literatūra išgelbės pasaulį. Antrojo sakinio pradžia – 2010 m. Nr. 4 (56). Jis skamba taip: Juk kiekviena vaikystėje ar paauglystėje perskaityta vertinga knyga kloja tvirtus žmogiškumo pamatus. Žurnalo atsakingoji sekretorė Reda Tamulienė ir maketuotoja Rima Ramonienė 2010 m. gruodžio 4 d. gavo vyriausiojo redaktoriaus K. Urbos laišką, kuriame buvo rašoma: „Kaip didžiausią paslaptį siunčiu naują Rubinaičio viršelio sakinį. Jo turi užtekti iki 100-ojo numerio. Jeigu aš to nesulauksiu, perduokite naujam vyr. redaktoriui.“ Ir tikrai – 100-ojo numerio viršelyje K. Urbos dviejų sakinių tekstas buvo užbaigtas, redaktorius atsivertė jubiliejinį numerį. Gal dar ne visi skaitytojai yra pastebėję šį literatūrinį žaidimą, bet juk ir Martyno Mažvydo akrostichas ne iš karto buvo atrastas… Su jaunaisiais skaitytojais išskleiskime paeiliui visus žurnalo viršelius nuo 41-ojo iki 100-ojo numerio ir savo akimis išvyskime šią frazę.
Galima pasidžiaugti ir tuo, kad apie Rubinaitį palankiai rašyta kultūrinėje spaudoje, yra apginta magistro darbų (pvz., Urtės Vaserienės „Žurnalas Rubinaitis Lietuvos vaikų literatūros lauko dalyvis. Veikla ir poveikis“, Šiaulių universitetas, 2015; Jovitos Laucytės „Žurnalas Rubinaitis sociokultūriniame lauke (1994–2015)“, Vytauto Didžiojo universitetas, 2015; Ramintos Kožūraitės „Skaitytojų lūkesčių formavimas 2015–2018 m. lietuvių literatūrinių pasakų recenzijose (Rubinaitis, Literatūra ir menas ir Nemunas)“, Vytauto Didžiojo universitetas, 2018). Rūpinamasi žurnalo sklaida, norima, kad jis būtų kuo plačiau prieinamas. Antai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento bibliografė R. Tamulienė rengia Rubinaičio šimto numerių bibliografinę rodyklę. Žurnalas skelbiamas ir internete.
Lietuvių vaikų literatūra 2018 m. perkopė 150-metį – tiek metų praėjo nuo pirmųjų lietuvių vaikų literatūros knygų – Motiejaus Valančiaus Vaikų knygelės ir Paaugusių žmonių knygelės (abi 1868 m.) – pasirodymo. Rubinaičiui rūpi nacionalinė lietuvių vaikų ir jaunimo literatūra (kas ją puoselės, populiarins, tyrinės, jei visų pirma ne mes patys?). Rubinaitis ir toliau neapleis istorinių lietuvių vaikų literatūros tyrimų ir pristatys šiuolaikiniams skaitytojams ankstyvuosius lietuvių autorių kūrinius – tam įpareigoja net žurnalo pavadinimas, primenantis lietuvių vaikų literatūros ištakas. Kitas svarbus baras – XX a. ir šiuolaikinės nacionalinės vaikų literatūros, naujų jos tendencijų atidus tyrimas, pasirodančių knygų recenzavimas. Tai, manytina, yra gera paspirtis ir pačių lietuvių vaikų rašytojų refleksijai. Atidesnio žvilgsnio norisi regionuose leidžiamoms ar tarmėmis parašytoms vaikų literatūros knygoms.
Rubinaičiui svarbi ir užsienio vaikų literatūra, prie mūsų skaitytojų vaikų priartinanti visą pasaulį, atverianti tolimas perspektyvas. Verstinės knygos, pasaulinės vaikų literatūros kanonas – reikšminga mūsų vaikų lektūros dalis. Taigi Rubinaičiui būtina paskirstyti dėmesį lietuvių ir užsienio šalių vaikų literatūrai, klasikiniams ir šiuolaikiniams vaikų literatūros kūriniams, įvairaus amžiaus adresatui (nuo mažylių iki jaunuolių) skiriamai literatūrai.
Šiemet į skaitytojų rankas Rubinaitis patenka atsinaujinęs. Žinoma, visų pirma į akis krinta naujas jo apdaras. Rubinaitis didesnis (jo formatas tampa toks kaip ir Bookbird žurnalo), storesnis (bus galima pateikti daugiau įvairios medžiagos), pasikeitusio dizaino (jį kuria Lina Eitmantytė-Valužienė). Tačiau ištikimi skaitytojai atpažins seną mielą stilingą Rubinaičio logotipą, dailininkės Irenos Geniušienės sukurtą pirmajam numeriui. Žurnalo rubrikas ir toliau lydės šios dailininkės nupiešti nuotaikingi skaitantys, rašantys, žaidžiantys žmogučiai.
Pabrėžtina, kad žurnalas turi savo tradicijų, vertingų dalykų, kuriuos būtina išlaikyti, toliau plėtoti. Neįsivaizduojamas Rubinaitis be profesionalių per kalendorinius metus išleistų vaikų knygų apžvalgų (jos iš dalies siejamos su IBBY Lietuvos skyriaus teikiamais vaikų literatūros apdovanojimais). Čia medžiagos randa mokytojai, bibliotekininkai, studentai, tėvai – visi, kuriems aktualu jausti vaikų literatūros pulsą. Rubrikose „Straipsniai“, „Sukaktys“ skelbiami mokslo populiarinamieji straipsniai įvairiomis vaikų literatūros temomis, jais pažymimos vaikų literatūros kūrėjų sukaktys, svarbios vaikų literatūros datos. Klasika jau tapo skaitytojų itin laukiama rubrika „Mano vaikystės skaitymai“ – iš viso pakalbinta šimtas pašnekovų. Nemažos dalies tų žmonių su mumis jau nebėra… Tai tekstai, kurie bus pravartūs literatūros ir kultūros istorijai, lektologijai, neretai jie peržengia vaikų literatūros lauko ribas. Labai svarbi rubrika „Atidžiu žvilgsniu“, kur skelbiamos lietuvių ir užsienio vaikų knygų recenzijos, recenzuojami ir mokslo, mokslo populiarinamieji leidiniai, nagrinėjantys vaikų literatūrą. Įprasta ir reikalinga „Bibliografijos“ rubrika. Čia pateikiamas faktografiškai tikslus ir labai naudingas vaikų literatūros leidinių visumos vaizdas. Metraščio ir operatyvios, aktualios informacijos pateikimo funkcijas atlieka skyrius „Kronika. Informacija. Skelbimai“. Pastarąsias dvi rubrikas ištikimai rengia Roma Kišūnaitė.
Akivaizdu, kad Rubinaitis jau pribrendo naujovėms, kai kuriems pokyčiams. Atsiranda naujų darbo krypčių, kitokių, įvairesnių rubrikų. Pasikeitė leidinio paantraštė – Žurnalas apie vaikų ir jaunimo literatūrą, tad dabar jis apima daugiau ir plačiau. Naujus sumanymus turės įgyvendinti atsinaujinęs, padidėjęs žurnalo kūrėjų kolektyvas ir jo autoriai. Pradeda dirbti trys atskirų žurnalo sričių redaktoriai.
Vienas iš tų sumanymų – stiprinti tarpdisciplininį dėmenį (rubrika „Kontekstai“). Verta atsigręžti į platesnius vaikų kultūros horizontus (periodiką, kiną, dailę, teatrą ir kt.) kaip į vaikų literatūros kontekstą. Knygų ekranizacijos, iliustravimo menas, vaikų periodika, populiarioji kultūra (žaislų industrija, paremta vaikų literatūra, literatūriniai ir mitologiniai vaizdiniai reklamoje ir kt.) gali tapti įdomiu ir aktualiu tyrimų objektu. Todėl natūralu, kad mums pravers bendradarbiauti su vaikų (ir ne tik) kultūros įstaigomis (muziejais, bibliotekomis…). Bendrai dirbant gali rastis įdomios, naudingos medžiagos žurnalui.
Pradedame rubrikas „Nuotraukos pasakoja“, „Retro“, kurios skaitytojams kalbės daugiausia vaizdais. Ieškosime įdomių fotografijų, fiksuojančių reikšmingas praeities akimirkas (iš vaikų rašytojų gyvenimo, vaikų literatūros renginių ar pan.), atversime senosios vaikų periodikos puslapius. Kartais sustabdyta praeities akimirka, netikėtas rakursas tampa ikoniniu vaizdu ir pasako ne mažiau nei žodinis tekstas.
Rubrikoje „Dalijamės patirtimi“ skelbsime bibliotekininkų, mokytojų, darželio pedagogų, neformaliojo ugdymo specialistų straipsnius, kur bus dalijamasi gerąja patirtimi, kaip galima pasiremti vaikų ir jaunimo literatūra ugdant augantį žmogų. Panašios publikacijos labai reikalingos, juk nustota leisti Gimtąjį žodį, Žvirblių taką.
Naujas žurnalo posūkis – „Mokslinių tyrimų“ skyrius (ketvirtame kiekvienų metų numeryje). Tai recenzuojamų mokslo straipsnių skyrius. Rubinaičio nuomone, svarbu, kad atsirastų specializuota niša, kur periodiškai iš mokslinės prieigos būtų nagrinėjama vaikų ir jaunimo literatūra. Todėl jau šio numerio gale pateikiami reikalavimai akademinių straipsnių autoriams. Laukiame ne tik literatūrologijos, tarpdisciplininių darbų, vietos atsiras ir vaikų ir jaunimo literatūros didaktikos, lektologijos tyrimams.
Vis dėlto labai svarbu išlaikyti ir šviečiamąjį, populiarinamąjį žurnalo pobūdį. Rubinaičio adresatas (nuo mokytojų, tėvų iki vaikų literatūros tyrėjų ir studentų) prašosi ir populiaresnių, įvairesnių būdų kalbėti apie vaikų literatūrą.
Numatyta nauja rubrika „Daug skaitau“ (K. Urbos idėja), kurioje bus pateikiami prisiekusių jaunųjų skaitytojų portretai. Tai savotiška kita rubrikos „Mano vaikystės skaitymai“ pusė. Pastarojoje domimasi vaikystės skaitymais retrospektyviu žvilgsniu, o šioje fiksuosime vaikų, paauglių, jaunuolių mintis apie knygas, skaitymą.
Poleminės dvasios žurnalui teiks rubrika „Pokalbis“, skirta diskusijoms aktualiais, kartais ir opiais klausimais. Vis pasirodo knygų, dėl kurių diskutuojama daugiau nei apie kitas, klausimų, iškylančių vienu ar kitu metu ar tam tikrose situacijose (nepatogios paauglių literatūros temos, liaudies pasakų žiaurumas, politinio korektiškumo skersvėjai…). Tiesos, aukso vidurio ieškosime drauge su skaitytojais. Iš viso žurnalas turės apie 20 rubrikų, kurios įvairiais rakursais pateiks vaikų ir jaunimo literatūrą ir jos kontekstus.
Atnaujinto žurnalo galiniame viršelyje kurį laiką spausdinsime nuotraukas tema „Vaikų literatūros rašytojai ir personažai meno kūriniuose“. Kviečiame ir skaitytojus pasidalyti savo nuotraukomis iš kelionių po Lietuvą ir visą pasaulį.
Ypač reikšmingiems lietuvių ir užsienio vaikų rašytojams ar specialioms temoms planuojama parengti teminių žurnalo numerių.
Rubinaitis dalyvauja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) konkursuose finansinei paramai gauti. Smagu, kad mūsų projektais pasitikima ir galime leisti žurnalą. Šio fondo naujienlaiškyje radome džiuginantį žurnalo įvertinimą ir palinkėjimą: „Rubinaitis ir toliau išlieka tuo orientyru, patikimu kompasu begalinėje vaikų literatūros jūroje bandant surasti vertingo teksto salas“ („Rubinaitis – vaikų literatūros kompasas“, interneto prieiga: https://srtfondas.lt/news/115/84/Rubinaitis-vaikuliteraturos-kompasas, žiūrėta 2022-02-23). Dėkojame ir visiems kitiems žurnalo rėmėjams, prenumeratoriams, žurnalo partnerei Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (LNB) už buvimą kartu. Daug rankų didžią naštą pakelia. Ta našta dalysimės ir su IBBY Lietuvos skyriumi bei su dabartine jo pirmininke Inga Mitunevičiūte.
Kokybiškas, įvairiapusis, vizualiai patrauklus, modernus, einantis į koją su laiku, bet ir neprarandantis per ilgus leidybos metus susiklosčiusių literatūrinių tradicijų, o svarbiausia – rubinaitiškos dvasios, ateinančios dar iš Simono Daukanto tekstų, – štai tokia lietuviško žurnalo apie vaikų ir jaunimo literatūrą vizija.
Sudėtingame, priešpriešų draskomame pasaulyje vaikų ir jaunimo literatūra darosi dar svarbesnė, dar aktualesnė. Kokį žmogų išauginsime, daug priklauso ir nuo to, ką vaikas, paauglys, jaunuolis skaitys, kokią knygą ims į rankas, dėsis į galvą ir širdį. Neatsitiktinai 100-ajame numeryje skelbiamas interviu su ilgamečiu žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi K. Urba vadinasi „Vaikų literatūra yra didžioji literatūra“. Tebūnie šie žodžiai išrašyti ant skriejančio Rubinaičio laivo burių!
Visada laukiame Jūsų laiškų, idėjų, pasiūlymų.
Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 1 (101)
