Knygose papasakota daugiau nei filmuose

 

 

 

 

Moksleivis Rojus Termenas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, 2022 m. Ievos Slonksnytės nuotr.
Moksleivis Rojus Termenas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, 2022 m. Ievos Slonksnytės nuotr.

 

Rojus Termenas ne kartą dalyvavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos organizuojamuose Knygų pristatymų konkursuose. 2020 m. jis tapo šio konkurso laureatu itin originaliai ir išradingai papasakojęs apie Johno Ronaldo Reuelio Tolkieno Hobitą. Savo sukurtame filmuke Rojus pasitelkė net elfų kalbą.

– Rojau, trumpai papasakok apie save.

– Esu Rojus Termenas. Mokausi Voveriškių mokykloje, septintoje klasėje. Gyvenu Šiaulių rajone, Kuprių kaime. Jau šešerius metus lankau muzikos mokyklą, groju mušamaisiais – būgnais. Turiu tris vyresnius brolius, jie visi mėgsta skaityti. Tačiau mažiau nei aš. Anksčiau vaikystėje rašydavau trumpus apsakymus. Kažkada norėjau būti rašytoju. Mėgstamiausia mano pamoka – istorija.

– Ar dažnai lankaisi bibliotekose?

– Mano mokykloje yra biblioteka, tačiau nedidelė, joje gal tik kelios man įdomios knygos, tad čia lankausi nedažnai. Gerokai dažniau lankausi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, čia lengviau rasti reikiamų knygų. Čia užsuku, kai turiu laiko prieš muzikos mokyklą. Būna, kad ruošiu bibliotekoje namų darbus, naudojuosi kompiuteriu, yra tekę bibliotekoje ir pianinu pagroti.

– Ką, tavo nuomone, skaitymas duoda žmogui? Kodėl skaityti yra svarbu?

– Pirmas dalykas – skaityti yra įdomu. Skaitymas padeda lavinti vaizduotę, tai ypač praverčia, kai reikia kažką įsivaizduoti. Svarbu, kokias knygas skaitai. Enciklopedijos, pavyzdžiui, labai padeda, kai reikia kažką konkretaus sužinoti mokykloje. Skaitymas žmogui gali padėti įvairiose situacijose.

– Kokia tavo nuomonė apie bendraamžius – ar jie mėgsta skaityti?

– Ne, manau, kad mano bendraamžiai yra mažiau skaitantys. Jiems labiau patinka sėdėti prie kompiuterio. Prie knygų sėdėti jie tingi. Daug kam tiesiog sunku ramiai išsėdėti visą valandą skaitant, jiems nuobodu. Tačiau turiu draugų, kurie, kaip ir aš, mėgsta fantastiką.

– Galbūt jie neranda sau tinkamų knygų, kurios sudomintų?

– Yra daug įdomių knygų, tačiau labai sunku rasti patinkantį žanrą, tad gal jie tiesiog neranda savo knygų.

– O koks tavo mėgstamiausias žanras? Kaip jį atradai?

– Mano mėgstamiausias žanras – fantastika. Nepatinka romantinės knygos, niekada jų neskaityčiau. Fantastika patinka, nes pasakos man visada patikdavo. O fantastika juk ir yra pasakos. Fantastiniai filmai irgi būna labai įdomūs. Visi „Žiedų valdovo“ filmai labai geri. O neseniai man pradėjo patikti Haris Poteris. Tiek filmai, tiek knygos.

– Kokios pasakos tau patikdavo vaikystėje? Gal tėveliai tau skaitydavo?

– Jei neklystu, dažniausiai skaitydavo lietuvių liaudies pasakas. Namuose turėjom daug pasakų knygų. Kitos pasakos, kurias prisimenu iš vaikystės, – Giannio Rodario Čipolino nuotykiai, Carlo Collodžio Pinokis, skirtingos įvairių šalių liaudies pasakos. Atsimenu, kad žiūrėdavau filmukus apie Čipoliną.

– Kokia dar literatūra tau patinka?

– Mėgstu pažintines knygas ir enciklopedijas. Mėgstu mokslinę fantastiką (angl. science fiction). Labai įdomus dalykas yra „Žvaigždžių karai“.

– Ar dažniau pirma perskaitai knygą, ar pasižiūri filmą, kuris sukurtas pagal knygą?

– Dažniausiai pirmiausia atrandu filmą, o tada perskaitau knygą. Knygose visuomet būna papasakota daugiau dalykų nei filmuose. Perskaitau knygą ir sužinau tuos dalykus, kurių nebuvo filme. Pavyzdžiui, „Juros periodo parkas“. Pažiūrėjau filmą ir tik tada sužinojau apie to paties pavadinimo Michaelo Crichtono knygą. Vėliau knygą susiradau, ji man visai patiko. Bet filmas gal labiau… Knygoje ilgai pasakojama, filme daugiau veiksmo. Bet abu buvo įdomūs.

– Kaip išsirenki knygas? Ar pasikliauji įvairiomis rekomendacijomis?

– Per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas perskaitom knygas ir turim pristatyti klasei. Parekomenduojam, susidomim vienas kito pasakojimais. Ir aš esu sudominęs bendraklasius savo rekomendacijomis. O šiaip būna, kad susidomiu ir rekomendacijomis internete, būna, kad tiesiog pamatau įdomų viršelį bibliotekoje, tuomet perskaitau, kas parašyta ant galinio viršelio, ir apsisprendžiu perskaityti knygą.

– Papasakok, koks tavo santykis su privalomąja mokykline literatūra.

– Nepatinka. Skaitau tik dėl to, kad reikia. Man iš principo nepatinka, kai kažką liepia skaityti. Jei skaityčiau tą pačią knygą savo noru, tikrai labiau patiktų, nei skaityti liepiamam.

– Ar buvo, kad skaityti liepė, bet knyga patiko?

– Taip, yra buvę. Frances Hodgson Burnett Paslaptingas sodas ir Selmos Lagerlöf Portugalijos karalius. Pastaroji knyga buvo keista, bet labai įdomi – išklausiau ją visą.

– Klausaisi garsinių knygų?

– Kartais. Mokyklinių privalomų knygų dažniausiai klausausi būtent taip.

– Kaip klausaisi? Gal turi specialių ritualų?

– Mėgstu klausytis, kai vedžioju šunį arba kai guliu lovoje. Net žaisdamas kompiuteriu kartais klausausi, jei žaidimas būna ramus ir nereikia labai susikaupti. Tuomet atsipalaiduoju ir ramiai klausausi.

– Ką pasirinktum – garsinę ar popierinę knygą?

– Knygos klausausi tik tada, kai negaunu popierinės. Stengiuosi skaityti popierinę arba elektroninę knygą. Garsinė knyga labai tinka, kai tingisi skaityti. O popierinę knygą labai malonu atsiversti.

– Žinau, kad esi Tolkieno Žiedų valdovo gerbėjas. Kuo šios knygos tave sužavėjo?

– Vyresni mano broliai žiūrėdavo filmus, tad susigundžiau ir aš. Nusprendžiau perskaityti ir knygas. Knygą Hobitas perskaičiau du kartus. Man patinka tose knygose vykstantys nuotykiai, kelionių, kautynių scenų, drakonų, orkų aprašymai. Siužetas labai įdomus – kelionė. Jei reikėtų su vienu personažu keliauti į negyvenamąją salą, keliaučiau su Legolasu. Jis senas – turėtume daug apie ką pasišnekėti. Knygų pristatymo konkursui ruošiau filmuką ir domėjausi elfų kalba.

– Pabandyk įvardyti perskaitytų knygų penketuką, kurį rekomenduotum kitiems.

– Astridos Lindgren Ronja plėšiko duktė. Perskaičiau ją per dvi dienas. J. R. R. Tolkieno Hobitas, bet ne Žiedų valdovas. Hobitas trumpesnis, paprastesnis, greičiau galima perskaityti. Joanneʼos Kathleenos Rowling knygų ciklo apie Harį Poterį trečioji dalis Haris Poteris ir Azkabano kalinys. Katherinos Paterson Tiltas į Terabitiją. Jeffo Kinney’aus Nevykėlio dienoraštis, nes knyga labai paprasta, jeigu turi kelias laisvas valandas – pats tas.

– Kiek metų tau buvo, kai pradėjai skaityti?

– Buvau ketverių ar penkerių metų. Išmokau skaityti dar prieš mokyklą, darželyje. Mama pasakojo, kad kai laukėsi manęs, perskaitė visą Levo Tolstojaus Karą ir taiką. Sako, kad dėl to ir esu toks knygų mėgėjas. Pirma mano savarankiškai perskaityta knyga, kurią pamenu, – Vytauto Račicko Gyveno kartą Lukošiukas. Kažkada rašytoją mačiau – buvo labai įdomu. Per susitikimą nusipirkau jo knygą Berniukai šoka breiką.

– Ar dažnai skaitai?

– Dabar skaitau truputį mažiau, nes neatrandu tam laiko vakarais, būnu pavargęs. Bet kai turiu laiko, skaitau. Savaitgaliais skaitau mažiau, labiau mėgstu skaityti paprastomis dienomis. Jei galiu, skaitau nuo 21 val. nors valandą. Per gyvenimą esu perskaitęs bent šimtą knygų, dviejų šimtų dar ne, bet daugiau kaip šimtą jau tikrai perskaičiau.

– Ar šeima padėjo tapti tikru skaitytoju?

– Mūsų namuose visada būdavo knygų – tai paveikia. Tiesiog rasdavau namie knygų ir norėdavau jas perskaityti.

– Ačiū už pokalbį!

 

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 2 (102)

 

 

Sveiki!

Kai augama kartu su knygomis ir gyvūnais

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena

Knyga yra taika

Apžvalgos

Pažinimo džiaugsmas ir pinklės (2021 m. Lietuvoje išleistų pažintinių knygų vaikams ir paaugliams apžvalga)
Ieškant knygos, dėl kurios verta naktinėti (2021 m. verstinių knygų vaikams ir paaugliams apžvalga)
Paveikslų galerija – į vaiko namus (2021 m. lietuvių autorių vaikų knygų iliustracijos)

Mano vaikystės skaitymai

Galime nuspręsti, ką daryti su laiku, kuris mums suteiktas

Nuotraukos pasakoja

Trys rašytojų portretai su šunimis

Sukaktys

Toks nuostabus gyvūnijos pasaulis Jono Avyžiaus kūryboje (100-osioms gimimo metinėms)
Bardas ir jo literatūriniai giminaičiai: keli šuns vaizdavimo strategijos vaikų literatūroje pavyzdžiai
Dviejų vaikų poetų portretai (Paulinos Žemgulytės 80-ajam ir Vlado Braziūno 70-ajam jubiliejui)

Retro

„Genio“ margumynuose – Selemono Paltanavičiaus „Vaikai, lapė ir vilkas“

Kontekstai

„Lututė“ – žurnalas vaikams apie gamtą

Bibliografija

Bibliografijos sąrašus pateiksime kitaip
Apie vaikų literatūrą, skaitymą 2021 m.
2021 m. vaikų ir paauglių knygos

Kronika. Informacija. Skelbimai

Kronika. Informacija. Skelbimai

Vaikų literatūros rašytojai ir personažai meno kūriniuose

Vaižgantas su šuneliu Kauku

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai