Cenzūra vaikų literatūroje? Ir šiandien jos netrūksta

Vaikų literatūros cenzūros klausimas pastaraisiais metais tampa itin aktualus. 2023 m. pradžioje kilo didžiulė pasipiktinimų ir svarstymų banga dėl kupiūruotų, pakeistų, sušvelnintų, kitaip tariant, cenzūruotų, britų rašytojo Roaldo Dahlo kūrinių. Leidykla „Puffin Books“ pasamdė jautriuosius skaitytojus (angl. sensitivity readers)¹, kad jie perrašytų tas kūrinių vietas, kurios galėtų žeisti šiandienos skaitytojus².

Šių metų pradžioje įvyko ir tiesiogiai su Lietuva ir lietuvių vaikų literatūra susijęs įvykis, kuris, deja, per mažai buvo aptartas mūsų šalyje: Neringa Dangvydė (Neringa Macatė), knygos Gintarinė širdis autorė, laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

Apžvalginį straipsnį apie cenzūrą vaikų literatūroje paskatino parašyti ne tik šie du ryškūs įvykiai, bet ir kur kas žemiškesnės priežastys. 2023 m. balandžio pabaigoje Londono knygų mugėje vyko pokalbis apie cenzūros apraiškas šiuolaikinėje vaikų literatūroje sovietų okupaciją patyrusiose šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Straipsnis paremtas autorės ir kitų knygų mugės dalyvių įžvalgomis. Pokalbyje dalyvavo dr. Magdalena Paul, Varšuvos universiteto lektorė, Boldizsáras M. Nagy, vengrų vertėjas, redaktorius, vaikų literatūros kritikas, pokalbį moderavo organizacijos „Amnesty International“ Didžiosios Britanijos skyriaus leidybos vadovė Nicky Parker.

Macatė prieš Lietuvą – teismo nuosprendis, svarbus visos Europos vaikų literatūros laisvei

Literatūrologės, vaikų literatūros kritikės ir rašytojos Neringos Dangvydės (žr. Mikalauskienė, Macatė) liaudies pasakų stilistika paremtų pasakų rinkinys Gintarinė širdis (2014), kuriame nagrinėjamos įvairovės, žmogaus teisių, įtraukties temos, sukėlė daug audringų reakcijų. Kritikai knygą vertino gana nuosaikiai, tačiau daliai visuomenės sukėlė pasipiktinimą tai, kad dviejose pasakose kalbama apie homoseksualias poras: karaliaus sūnų, pamilusį ir santuoką sukūrusį su siuvėju, ir karalaitę, pamilusią batsiuvio dukterį. Kritikuotas pasakose vaizduojamas netradicinis šeimos modelis ne tik kaip svetimas ir nepageidautinas, bet netgi kaip galintis tapti grėsme valstybei: „Man kyla klausimas, ar šeimos sampratos keitimas nėra pradžia mažais žingsneliais griauti Lietuvos valstybę.“³ 2014 m. balandžio 8 d. pasirodžiusiose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadose teigiama, kad knygoje pateikiama informacija žalinga nepilnamečiams, tokia informacija nerekomenduojama asmenims iki 14 metų⁴.

Pasirodžius šiems kaltinimams knygą išleidusi Lietuvos edukologijos universiteto leidykla sustabdė knygos platinimą.

Autorė teismuose siekė apginti savo kūrinį ir asmenį nuo diskriminacijos, tačiau visus teismus Lietuvoje ji pralaimėjo. Tada Dangvydė kreipėsi į aukščiausią Europos instituciją, nagrinėjančią tokias bylas, – į EŽTT. Po dešimties metų nuo knygos pasirodymo byla buvo laimėta. 2023 m. sausio 23 d. EŽTT paskelbė nuosprendį: „(…) vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties santykius apribojimas, kai tokia informacija negali būti laikoma netinkama ar žalinga jiems kitu pagrindu, išskyrus seksualinę orientaciją, rodo, kad valdžios institucijos pirmenybę teikia tam tikroms santykių rūšims ir šeimoms ir kad skirtingų lyčių santykius jos laiko socialiai priimtinesniais ir vertingesniais nei tos pačios lyties santykius, taip prisidėdamos prie besitęsiančio stigmatizavimo. Todėl tokie apribojimai nesuderinami su lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis, būdingomis demokratinei visuomenei. EŽTT padarė išvadą, kad priemonėmis prieš pareiškėjos knygą nebuvo siekiama jokių tikslų, kuriuos jis galėtų pripažinti teisėtais Konvencijos 10 straipsnio (saviraiškos laisvė – E. B.) požiūriu.“⁵

Pažymėta, kad EŽTT nepritarė Lietuvos teismų nuomonei, jog kai kurios kūrinio vietos, pavyzdžiui, karalaitės ir batsiuvio dukters miegojimas viena kitos glėbyje po vestuvių, gali būti seksualinio pobūdžio. EŽTT neįtikino ir argumentas, jog knyga išaukštino tos pačios lyties asmenų šeimas, o kitas sumenkino. Priešingai – pasakos skatino pagarbą visiems visuomenės nariams ir jų pamatiniams gyvenimo aspektams, ypač įpareigojantiems santykiams⁶.

Teismo nuosprendžio pranešime spaudai pažymima, kad tai buvo pirma byla, kurioje EŽTT vertino apribojimus, taikomus vaikų literatūrai, kalbančiai apie tos pačios lyties asmenų santykius⁷.

Tegalima spėlioti, kaip visa ši ilga ir paini istorija paveikė lietuvių vaikų literatūrą. Bet pažymėtina, kad po Dangvydės knygos Lietuvoje daugiau nepasirodė nei lietuvių autorių, nei verstinių knygų vaikams iki 14 metų apie homoseksualumą ar kitas LGBTI bendruomenei aktualias temas, nors tokių knygų Vakarų valstybėse vis daugėja. Galbūt nė vieno lietuvių autoriaus šios temos nedomina? O gal autoriai tiesiog cenzūruoja save, nes nėra tikri, kad knygos pasirodys, arba nėra pasirengę atlaikyti tokį kaltinimų antplūdį, kokį patyrė Neringa Dangvydė?

Vengrijoje cenzūros nestinga

Kalbėdamas apie cenzūrą vaikų literatūroje, vengrų vaikų literatūros kritikas Boldizsáras M. Nagy itin neigiamai vertino savo šalies vaikų literatūros padėtį, ypač pablogėjusią po 2021 m. priimto Vaikų apsaugos įstatymo. Šiuo įstatymu draudžiama arčiau nei 200 metrų spinduliu nuo mokyklų ir religinių institucijų pardavinėti vaikų knygas, kuriose yra LGBTI ar su seksu (jei jis savitikslis) susijusių temų. Labiau nutolę knygynai pardavinėti tokias knygas gali, bet tik atskirai nuo kitų knygų ir supakuotas. Įstatyme nepateikiama jokių konkrečių instrukcijų, todėl knygynai arba iš viso atsisako tokių knygų, arba jas slepia po prekystaliais, sandėliuose, parduoda tik internetu. Dauguma leidėjų bijo leisti tokias knygas, nors ir anksčiau šių temų buvo vengiama.

Boldizsáras M. Nagy papasakojo apie paties sudarytą septyniolikos pasakų rinktinę Pasaka kiekvienam (angl. A Fairytale for Everyone), kurioje, visai kaip ir Neringos Dangvydės Gintarinėje širdyje, tradiciniai pasakų siužetai nušviečiami šių dienų vertybių kontekste, o pasakų veikėjai yra įvairių tautybių (pvz., romai) ir seksualinių tapatybių. Knyga sulaukė valdžios pasipiktinimo, įsakyta knygą platinti tik su ženklu, žyminčiu, jog knygoje vaizduojamas elgesys yra nesuderinamas su tradiciniais lyčių vaidmenimis.

Pirmąją vengrų autorių knygą vaikams, nagrinėjančią LGBTI asmenų patirtis ir problemas, 2020 m. išleido nevyriausybinė organizacija „Labrisz Lesbian Association“ (Labriszo lesbiečių asociacija). Knyga buvo ne tik komerciškai sėkminga, sulaukė keturių leidimų vengrų kalba, vertimų į kitas kalbas, bet ir tapo pasipriešinimo valdžiai, kovos už lygybę simboliu. Boldizsáro M. Nagy įsitikinimu, leidyklos turėtų mažiau kliautis valstybės parama, stengtis nebūti priklausomos nuo valstybės.

Cenzūra apriboja ne tik autorius, bet ir skaitytojus

Varšuvos universiteto lektorė dr. Magdalena Paul atkreipė dėmesį į cenzūrą bibliotekose ir neigiamus šio reiškinio padarinius. Ji papasakojo apie vieną Varšuvos biblioteką, pašalinusią visas knygas, kurių pavadinime buvo žodis „seksas“.

Ne tik bibliotekos imasi iniciatyvos cenzūruoti knygas – kartais to pageidauja patys skaitytojai. Liublineco biblioteka sulaukė lankytojų raginimų pašalinti ar bent jau tik su tėvų leidimu vaikams išduoti Jessicos Herthel ir Jazz Jennings knygą I Am Jazz (liet. Aš esu Džazė), pasakojančią apie translytę mergaitę.

Panašių atvejų būta ir Lietuvoje. Prieš dešimtmetį visuomenės pasipiktinimo sulaukė Ulfo Starko knyga Ištižėliai ir pramuštgalviai, kurioje esą „prisidengiant „lyčių lygybe“ mažamečiams peršama mintis, kad lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas“⁸. Gillesʼo Parisʼo knygoje Moliūgėlio istorija tėvus labiausiai sukrėtė sekso scenos, todėl leidykla kreipėsi į bibliotekas prašydama pažymėti, „kad ši knyga skirta vyresniems mokiniams, o jei turi šių knygų egzempliorius, jas būtų galima ir pažymėti „Rekomenduojama nuo 14 metų“ siekiant išvengti nesusipratimų“⁹. Leidykla bibliotekoms, norinčioms atsisakyti šių knygų, žadėjo padovanoti naujų knygų¹⁰.

Pasak dr. Magdalenos Paul, yra kur kas subtilesnių knygų cenzūravimo būdų: pavyzdžiui, kai kurių knygų bibliotekos tiesiog neperka arba padeda jas skaitytojams laisvai neprieinamuose fonduose. Taip vaikai ir jaunimas netenka pasirinkimo laisvės, ribojamos jų galimybės gauti naują, įdomią, svarbią ar reikalingą informaciją, nes ne visi išgali ar turi galimybių nusipirkti norimų knygų. Lenkijoje komunikacinė atskirtis tampa didele problema.

Boldizsáras M. Nagy pažymėjo, kad knygos veikia mūsų tikrovę, todėl, pažindami kitą, patys galime tapti tolerantiškesni. Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turi turėti galimybę per knygas pažinti šalia gyvenančius kitokius žmones (LGBTI bendruomenes, tautines mažumas ir kt.). Ne mažiau svarbu, kad šioms grupėms priklausantys vaikai rastų literatūros, pasakojančios apie juos tolerantiškai, pozityviai, be diskriminacijos ir žalingų stereotipų.

_______________________________

¹ Jautrieji skaitytojai (angl. sensitivity readers) – specifinė literatūros konsultantų ar redaktorių grupė. Jie skaito kūrinius ieškodami galimai įžeidžiančių žodžių, nuostatų, teksto fragmentų, stigmatizuojančių pažeidžiamas žmonių grupes (žmones, turinčius negalių, kitokios lytinės orientacijos, religinių įsitikinimų ir kt.), skatinančių žalingus stereotipus ir t. t. Perskaitę jie teikia pasiūlymus autoriams ar leidėjams, kaip pakeisti kūrinį, kad jame nebeliktų įžeidžiančių nuostatų. Jų veikla vertinama nevienareikšmiškai.

² Ed Cumming, Abigail Buchanan, Genevieve Holl-Allen, Benedict Smith, „The rewriting of Roald Dahl. Across his beloved children’s books, hundreds of the author’s words have been changed or entirely removed in a bid for ‘relevancy’“, The Telegraph, 2023 m. vasario 24 d., interneto prieiga: https://www.telegraph.co.uk/ news/2023/02/17/roald-dahl-books-rewritten-offensive-matildawitches-twits/ (žiūrėta 2023-04-10).

³ Kristina Gailienė, „Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei?“, interneto prieiga: https://www.propatria. lt/2014/04/kristina-gailiene-kada-kuriamos-pasakos.html (žiūrėta 2023-04-10).

⁴ „Byla E2A-221-803/2019“, interneto prieiga: https://eteismai.lt/ byla/40069603134317/e2A-221-803/2019 (žiūrėta 2023-05-01).

⁵ „EŽTT Didžioji kolegija paskelbė sprendimą dėl Neringos Dangvydės pasakų knygos „Gintarinė širdis“, interneto prieiga: http://lrv-atstovas-eztt.lt/naujienos/eztt-didzioji-kolegija-paskelbesprendima-del-neringos-dangvydes-pasaku-knygos-gintarine-sirdis (žiūrėta 2023-04-10).

⁶ „Labelling a book of fairy tales as harmful to children solely because of LGBTI content breached the Convention“, interneto prieiga: https://t.co/j5WXWrveQ1 (žiūrėta 2023-04-13).

⁷ Ibid., visa EŽTT teismo byla, interneto prieiga: https://www. courthousenews.com/wp-content/uploads/2023/01/Case-ofMacate-V.-Lithuania.pdf (žiūrėta 2023-04-15).

⁸ „Seimo nariai susirūpino, kad vadovėliuose vaikams peršama mintis, jog lytis yra pasirenkama“, Bernardinai.lt, 2014-09-24, interneto prieiga: https://www.bernardinai.lt/2014-09-24-seimonariai-susirupino-kad-vadoveliuose-vaikams-persama-mintis-jolytis-yra-pasirenkama/ (žiūrėta 2023-05-02).

⁹ Jogintė Užusienytė-Četkauskienė, „Internete plintančios knygos paaugliams ištrauka sukėlė tėvų pasipiktinimą: kaltina nešvankybėmis, pasiūlė net deginti“, Delfi.lt, 2021 m. kovo 22 d., interneto prieiga: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ internete-plintancios-knygos-paaugliams-istrauka-sukeletevu-pasipiktinima-kaltina-nesvankybemis-pasiule-netdeginti.d?id=86758711 (žiūrėta 2023-05-02).

¹⁰ Ibid.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2023 Nr. 3 (107)