Karūnų istorija

Įsikūrus IBBY Lietuvos skyriui, vienas svarbiausių organizacijos uždavinių buvo analizuoti ir vertinti naujai išleistas knygas. 1993-iaisiais Lietuvoje buvo pirmąkart minima Tarptautinė vaikų knygos diena ir pirmąkart teikiama premija už geriausią metų vaikų knygą. Po metų, teikiant IBBY apdovanojimus, geriausios metų knygos laureatei buvo uždėta vaikų pagaminta popierinė karūna. Tądien poetė Ramutė Skučaitė tituluota vaikų literatūros karaliene. Tokios popierinės, kartoninės, vaikų iškarpytos, suklijuotos, nuspalvintos karūnos laureatams buvo dedamos kelerius metus. Popierinėmis karūnomis puošėsi Vytautas V. Landsbergis, Juozas Erlickas, Vytautė Žilinskaitė, Renata Šerelytė.

2000-aisiais, kai apdovanojimų ceremonija vyko tuometiniuose Moksleivių rūmuose, laureatui Martynui Vainilaičiui buvo uždėta tvirtesnė, karališkesnė karūna. Ar ji buvo pagaminta specialiai, ar ją iš rekvizito sandėlių ištraukė renginio partneriai, išsiaiškinti nepavyko. Martynui karūna buvo mažoka, namo neparsinešė. Taip karūna liko IBBY Lietuvos skyriuje ir keliolika metų tapo nepamainomu karūnavimo ceremonijų rekvizitu. Kadangi karūna buvo „pereinamoji“, ji būdavo uždedama ir panaudojama tik fotosesijose, sumanyta pagaminti karūnos kopiją. Kęstučio Urbos idėją realizavo keramikas Eugenijus Paukštė, sukūręs stilizuotą karūną. Buvo pagaminta keliolika juodos keramikos karūnėlių-žvakidžių su 1993–2005 m. įspaudais ir dovanojama buvusiems laureatams.

Bet gyvenimas ėjo. Keitėsi karūnų mados, kito požiūris į karūnacijos aktą. Karūnų tradicija išsilaikė iki 2019-ųjų. Ir karūnų būta įvairių. Štai iš 2017 m. nuotraukų žvelgia laureatė Ilona Ežerinytė su didinga, aukso spalvos karūna. O 2019-ųjų laureatei Neringai Vaitkutei buvo primatuota Mariaus Zavadskio sukurta ypač gamtiška karūna. Po kelerių metų pertraukos, 2025 m. apdovanojimų ceremonijoje Kaune, vėl buvo atgaivinta karūnavimo tradicija ir laureatei Indrei Pliuškytei-Zalieckienei vaikai uždėjo karūną. Tą pačią, iš 2000-ųjų.

Parengė Roma Kišūnaitė (LNB)