„Rubinaitis“ Literatų gatvėje
Vienoje romantiškiausių Vilniaus senamiesčio gatvelių šių metų saulėtą ir giedrą balandžio 2-ąją – Tarptautinę vaikų knygos dieną – atidengta miniatiūra, skirta vaikų ir jaunimo literatūros žurnalui Rubinaitis, 2024 m. paminėjusiam 30-metį. Įkurdinome ją visai netoli miniatiūros, skirtos Simonui Daukantui – labai simboliška.
Miniatiūrą pagal dabartinės žurnalo dizainerės Linos Eitmantytės-Valužienės iliustraciją sukūrė keramikė Agnė Šemberaitė, Literatų gatvės projektą kuruoja dailininkė Eglė Vertelkaitė. Miniatiūroje vaizduojamas per banguojančią jūrą skriejantis burinis laivas, kokiu Simono Daukanto personažas Rubinaitis Peliūzė galėjo išplaukti į didžią kelionę. Tai pirmoji Literatų gatvės miniatiūra su įmontuotu QR kodu, kuriuo naudojantis galima patekti į žurnalo interneto puslapį. Beje, apie šioje gatvėje esančias miniatiūras, skirtas vaikų literatūros kūrėjams, rašėme Rubinaičio 2023 m. Nr. 2 (106) ketvirtajame viršelyje.
Stengėmės, kad miniatiūros įkurtuvės būtų šviesus ir džiaugsmingas įvykis. Todėl ir vėl atsigręžėme į Daukanto žodį. Miniatiūros atidengimo šventėje rašytojo apysakos fragmentą išraiškingai perskaitė žurnalo atsakingoji sekretorė dr. Kristina Vaisvalavičienė, apie leidinio istoriją kalbėjo ilgametis žurnalo redaktorius doc. dr. Kęstutis Urba. Miniatiūros kūrybinio proceso detalėmis pasidalijo Eglė Vertelkaitė ir Agnė Šemberaitė. Puikus oras, žydras dangus, saulė, lengvas vėjelis, plazdenantis baltą uždangą su išsiuvinėta sidabro raide „R“, susirinkusiųjų juokavimai ir dainos kūrė žaismingą renginio nuotaiką. Galiausiai buvo vaišinamasi jūros akmenėliais, beveik tokiais, kokius Rubinaitis Peliūzė galėjo rinkti prie Baltijos jūros…
Tad kviečiame aplankyti Rubinaitį Literatų gatvėje – vieniems ar drauge su vaikais, mokiniais, nusifotografuoti prie Rubinaičio miniatiūros, o vėliau gal ir pasivaišinti gardumynais – senamiesty kavinių pakanka. Tik, gaila, nėra ypatingos vaikų kavinės… Gal pamenate ar bent girdėjote apie garsiąją Vilniaus vaikų kavinę „Nykštukas“ (ji buvo įkurta 1964 m., veikė iki 1988 m.), dekoruotą žinomų dailininkų Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės freskomis? Deja, jos jau nebėra, neliko ir gražiųjų freskų. Sostinėje, o ir kituose Lietuvos miestuose galėtų būti meniškai įrengtų kavinių vaikams, inspiruotų mitologijos, tautosakos, vaikų literatūros, – jų būta… Juk ne tik knyga, bet ir grožis aplink mus ugdo, taurina. Kas imsis iniciatyvos? Tikėkimės, kad vieną dieną tokia vaikų kavinė atvers duris.
Žurnalas „Rubinaitis“, 2025 Nr. 2 (114)
