Ar mokame atpažinti 3–4 metų vaikų gebėjimą skaityti paveikslėlių knygas?

Raktažodžiai: paveikslėlių knyga, ikimokyklinis ugdymas, paveikslėlių knygos skaitymo gebėjimai, ankstyvasis raštingumas.

ANOTACIJA

Ilgas ir sudėtingas skaitymo mokymosi kelias prasideda nuo smagių paveikslėlių knygų skaitymo veiklų namuose ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kad šios veiklos būtų ne tik smagios, bet ir naudingos ankstyvojo raštingumo kontekste, jose turi būti nuosekliai ugdomas vaikų gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas. Deja, ne tik tėvams, bet ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams trūksta informacijos, kaip šį gebėjimą suprasti, atpažinti. Todėl straipsnyje analizuojama paveikslėlių knygų skaitymo gebėjimo sampratos ir raiškos problema. Pristatomas tyrimas, kuriuo siekiama apibūdinti gebėjimo skaityti paveikslėlių knygas raišką veiklose su 3–4 metų vaikais. Remiantis literatūros analize išskiriami 4 pagrindiniai paveikslėlių knygų skaitymo gebėjimo vertinimo kriterijai: (1) paveikslėlių knygos atpažinimas ir elgesys su ja, (2) gebėjimas suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas, (3) gebėjimas suprasti paveikslėlių knygos tekstą, (4) gebėjimas sieti paveikslėlių knygos tekstą ir iliustracijas. Tyrime buvo naudojami stebėjimo ir individualaus pokalbio metodai, dalyvavo 7 vaikai (2 berniukai ir 5 mergaitės). Vaikų amžius tyrimo metu buvo nuo 3 metų 6 mėnesių iki 4 metų 3 mėnesių. Tyrime buvo naudota Rachelės Bright ir Jimo Fieldo paveikslėlių knyga Jei būčiau liūtas (vertė Reda Puodžiukė, Vilnius: „Baltos lankos“, 2020).

Analizuojant 3–4 metų vaikų kalbą ir elgesį paveikslėlių knygos skaitymo veikloje buvo ieškoma gebėjimo skaityti paveikslėlių knygas požymių, išskiriami skirtingo elgesio ir kalbos pavyzdžiai. Kalbos ir elgesio analizė parodė, jog 3–4 metų vaikų gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas atsiskleidžia paveikslėlių skaitymo veiklose visais tyrime išskirtais aspektais. Tyrime dalyvavusiems vaikams lengviausiai sekėsi atpažinti paveikslėlių knygą tarp kitokių knygų ir tinkamai su ja elgtis bei suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas. Sunkiausia buvo sieti paveikslėlių knygos tekstą su iliustracijomis.

Įvadas

Gebėjimo skaityti paveikslėlių knygas samprata. Paveikslėlių knygos skaitymo gebėjimo samprata tiesiogiai susijusi su paveikslėlių knygos samprata ir tokių knygų skaitymo ypatumais. Iš kitų žanrų paveikslėlių knygas išskiria pirmiausia specifinis vaizdo ir žodžio derinys: pabrėžiama, jog paprastai paveikslėlių knygose vyrauja vaizdas, o žodžių yra nedaug, jie labai paprasti. Vis dėlto svarbu, jog šie du paveikslėlių knygos raiškos būdai yra taip tarpusavyje susiję, kad pasakojimo prasmė be vieno iš jų būtų nesuvokiama (Diaz, 2015). „Vadinasi, paveikslėlių knygų skaitytojai pirmiausia turi suprasti, kad šiose knygose prasmę sukuria žodžių ir paveikslėlių sąveika. Ieškoti prasmių tik žodiniame tekste, o taip dažnai pasitaiko, ypač mokykloje, – beprasmiška“ (Nikolajeva, 2010). Vertingos iliustracijos paveikslėlių knygose vaikams padeda ne tik geriau suvokti pasakojimą, bet ir parodo, kad žodžiai turi prasmę, kadangi vizualiai atskleidžiama jų reikšmė, be to, iliustracijos stiprina vaikų pastabumą, nes labai dažnai jose pavaizduota daugiau, nei aprašyta (Vitale 2022, Nikolajeva 2010).

Iliustracijos – ryškiausias paveikslėlių knygos elementas, kuriuo siekiama ne tik patraukti skaitytojo dėmesį, bet papildyti, o dažnai ir paaiškinti žodinį tekstą, suteikti kontekstinę informaciją apie pasakojimo įvykius ar veikėjus (Frandsen 2023, Nikolajeva 2010). Tyrimai rodo, jog iliustracijos labai svarbios norint suprasti kūrinį: net iki 6 metų vaikai žodiniam tekstui skiria tik iki 20 proc. knygos skaitymo laiko, o visą siužetą supranta stebėdami iliustracijas (Wang 2020).

Žodinis tekstas (toliau – tekstas) – paveikslėlių knygų elementas, kurio reikšmė labai priklauso nuo skaitytojo amžiaus: kuo vaikai mažesni, tuo jis mažiau pastebimas, mažiau aktualus. Sąveika su juo vyksta, kai vaikui skaito suaugusieji. Svarbu, jog skaitytojams reikia turėti teksto suvokimo įgūdžių, nes tenka suprasti ne tik aiškiai pateiktą, bet ir paslėptą kūrinio prasmę (Kampen 2022). Tam, kad išgirstas tekstas būtų suprastas, svarbus ir žodyno turtingumas (Kampen 2022).

Iliustracijos ir teksto sąveika – svarbiausias ir sunkiausiai apibrėžiamas gerų paveikslėlių knygų elementas. Vaizdas be teksto gali veikti kaip ir tekstas be vaizdo, bet tik jų bendra sąveika sukuria skaitytojui prasmingą istoriją. Teksto ir iliustracijų tyrinėjimas vienu metu – multimodalinė patirtis, kurios metu, informaciją gaunant keliais skirtingais būdais, sukuriama stipresnė prasmė. Skaitant nuo žodžių pereinama prie paveikslų ir nuolat prie jų grįžtama kaskart geriau suvokiant kūrinį ( Nikolajeva 2010, Sipe 2012). Tyrimai, atlikti su akių judesių sekimo įranga, rodo, jog vaikai skaitydami paveikslėlių knygas nuosekliai perkelia žvilgsnį nuo iliustracijų prie užrašų ir atgal, t. y. remiasi abiem šiais elementais. Taip pat pastebėta, jog vaikai, kurių teksto suvokimo gebėjimai aukštesni, ilgiau bei dažniau stebi svarbiausias iliustracijas nei vaikai, kurių gebėjimai yra žemesni (Wang 2020). „Klausydamiesi paveikslėlių knygų vaikai (…) stebi, kaip autoriai ir dailininkai dalijasi prasmės kūrimo būdais“ (Soundy 2015, 39).

Nors paveikslėlių knygos – vienas labiausiai tinkamų vaikų literatūros žanrų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklose, maža yra tyrimų, kuriuose būtų išsamiau analizuojami tokių knygų skaitymo gebėjimai, šių gebėjimų vertinimas ir ugdymas. Ypač trūksta tyrimų apie jauniausius šių knygų skaitytojus – tyrėjus riboja dėl ikimokyklinio amžiaus vaikų raiškos ypatumų sudėtingas tyrimo procesas. Mokytojams trūksta informacijos, kaip atpažinti vaikų paveikslėlių knygų skaitymo gebėjimus kasdienėse veiklose. Todėl buvo nuspręsta atlikti žvalgomąjį tyrimą, leisiantį geriau suprasti, kaip pasireiškia ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas.

Tyrimo tikslas – apibūdinti ir įvertinti gebėjimo skaityti paveikslėlių knygas raišką veiklose su 3–4 metų vaikais.

Tyrimo imtis: tyrime buvo naudota tikslinė patogioji imtis, dalyvavo 7 vaikai (2 berniukai ir 5 mergaitės). Vaikų amžius tyrimo metu buvo nuo 3 metų 6 mėnesių iki 4 metų 3 mėnesių. Tyrimo dalyvių sąrašas ir jų kalbinių gebėjimų apibūdinimas pateikti lentelėje.

Tyrimo metodai: literatūros analizė, stebėjimas, individualus pokalbis (paveikslėlių knygos skaitymas drauge su mokytoja).

Dėl tiriamųjų amžiaus pasirinkti individualaus pokalbio ir stebėjimo metodai. Remiantis literatūros analize, paveikslėlių knygų skaitymo gebėjimas buvo vertinamas pagal šiuos kriterijus:

1. Paveikslėlių knygos atpažinimas ir elgesys su ja.
2. Gebėjimas suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas.
3. Gebėjimas suprasti paveikslėlių knygos tekstą.
4. Gebėjimas sieti paveikslėlių knygos tekstą ir iliustracijas.

Kadangi 3–4 metų vaikų kalbinė raiška ribota, kiekvienas iš šių kriterijų buvo dar skaidomas į 2–3 vertinamus aspektus (žr. tyrimo rezultatų dalyje).

Tyrimo eiga: pirmiausia vaikui buvo pateikiami 4 leidiniai (paveikslėlių knyga, romanas, enciklopedija, žurnalas), jo buvo prašoma paduoti mokytojai paveikslėlių knygą. Po to mokytoja vaikui pasiūlydavo drauge tą knygą perskaityti (mokytoja skaitė garsiai vaikui, vaikas buvo skatinamas kuo aktyviau įsitraukti į veiklą: versti knygos puslapius, komentuoti ir pan.). Skaitymo trukmė nebuvo ribojama. Tyrime naudotasi Rachelės Bright ir Jimo Fieldo paveikslėlių knyga Jei būčiau liūtas (vertė Reda Puodžiukė, Vilnius: „Baltos lankos“, 2020). Tyrimo duomenys buvo renkami darant vaizdo įrašus.

Tyrimo etika: atliekant tyrimą laikytasi tyrimo etikos principų. Vaikų tėvai buvo supažindinti su planuojamu tyrimu, gautas jų sutikimas. Siekiant tiriamiesiems sukelti kuo mažiau nerimo, tyrimas vyko vaikams pažįstamoje aplinkoje, tyrimą vykdė nuolatinė vaikų mokytoja. Laikantis konfidencialumo ir anonimiškumo principų vaikų vardai buvo žymimi raidėmis.

Tyrimo rezultatai

1. Paveikslėlių knygos atpažinimas ir elgesys su ja

Paveikslėlių knygos atpažinimas

Tyrimo metu buvo stebima, kaip vaikai geba atpažinti paveikslėlių knygą tarp kitokio žanro leidinių. Tikėtasi, jog 3–4 metų vaikai ne tik atskirs knygą nuo kitų leidinių (pavyzdžiui, nuo žurnalo, enciklopedijos), bet ir pasirinks knygą, kurioje iliustracijos dominuoja. Tikėtina, jog kiti paveikslėlių knygos požymiai (pavyzdžiui, viršelyje nurodoma autorystė, pavadinimas) šio amžiaus vaikams yra per sudėtingi.

Tyrimas parodė, kad maždaug pusė tyrime dalyvavusių 3–4 metų vaikų gebėjo atpažinti paveikslėlių knygą. Keliems vaikams kilo didesnių ar mažesnių dvejonių, o užduoties atlikti net mokytojai padedant nepavyko tik vienam tiriamajam. Pateikiame skirtingo vaikų elgesio pavyzdžių: • Išgirdusi užduotį E nedvejodama iš karto pasiėmė paveikslėlių knygą ir pradėjo ją vartyti, žiūrinėti paveikslėlius. Po to susidomėjusi pavartė kitus leidinius, tyrinėjo jų paveikslėlius.

• Paprašius EJ parodyti paveikslėlių knygą, mergaitė labai abejojo. Tuomet jai buvo pasiūlyta pavartyti kiekvieną leidinį. Ji pavartė abi knygas, žurnalą, dar šiek pagalvojo ir galiausiai išrinko teisingai.
• B kiek padvejojo, bet nusprendė paimti žurnalą. Paklausus, ar čia tikrai paveikslėlių knyga, berniukas pradėjo mokytojai pirštu rodyti į kiekvieną žurnale esantį paveikslėlį.

Elgesys su paveikslėlių knyga

Tyrimo metu buvo stebima, kaip vaikai elgiasi su knyga: kaip ją ima, laiko, varto, tyrinėja. Mokytoja nesikišo, nebent vaikui buvo reikalinga pagalba.

Paveikslėlių knygų skaitymo patirties turintis vaikas paprastai žino, jog yra viena tinkama puslapių vertimo kryptis, bet tyrinėdamas paveikslėlius skaitytojas gali keisti knygos padėtį, versti puslapius savo tempu, grįžti ir pan. Kai kuriose paveikslėlių knygose yra galimybė knygą skaityti iš abiejų pusių. Skaitymo galimybes paprastai diktuoja pats kūrinys, tad skaitytojas turi būti pasirengęs tokius ženklus suprasti.

Stebėjimas parodė, jog tyrime dalyvavę 3–4 metų vaikai geba tinkamai elgtis su paveikslėlių knyga: jie ją teisingai laikė, puslapius vertė iš dešinės į kairę, suprato, kad istorija skaitoma iš viršaus į apačią, atsargiai – neglamžydami, neplėšydami – vertė puslapius. Buvo vaikų, kurie skaitydami su mokytoja ne tik patys noriai ir atsargiai vertė paveikslėlių knygos puslapius, bet ir prisitaikė prie mokytojos skaitymo tempo. Pavyzdžiui:

• M ir EJ pačios vertė puslapius stebėdamos mokytojos skaitymo tempą: jei matydavo, kad mokytoja dar skaito, palaukdavo, kol pabaigs.
• M, baigusi diskutuoti su mokytoja apie tai, ką perskaitė, pasiteiraudavo, ar jau gali versti puslapį.
• K, mokytojai skaitant, rodydamas pirštu į tekstą, pasiteiravo: Ar čia dabar skaitom?

2. Gebėjimas suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas

Iliustracijų tyrinėjimas

Tyrimo metu buvo stebima, kaip vaikas reaguoja į paveikslėlių knygos iliustracijas, ar jomis domisi: pavyzdžiui, kaip žiūrėdamas į iliustraciją elgiasi, ką kalba, kaip įvardija tai, ką mato, kaip sieja su savo patirtimi, imituoja. Mokytoja tik padrąsindavo vaiką veikti, kalbėti.

Visi tyrime dalyvavę vaikai aktyviai domėjosi iliustracijomis, noriai ir atidžiai jas stebėjo, komentavo, imitavo. Ypač jų dėmesį patraukdavo juokingi elementai – jie buvo komentuojami itin noriai. Vaikų kalboje dažnai atsispindėdavo jų pačių patirtis, žinios. Pavyzdžiui:

• Pamatęs riaumojančio liūto paveikslėlį, B bando imituoti iliustraciją, pats garsiai suriaumoja, kalba apie tai, kad kažkada kažkur matė liūtą: Pažiūrėk, kokie aštrūs dantys, jei įdėsi pirštą, tai įkastų ir kraujas bėgtų. (Rodo pirštu liūto dantis.)
• Mokytojai skaitant istorijos dalį, kurioje peliukas nusprendė, kad nori išmokti riaumoti, ML pradėjo tyrinėti iliustracijas ir komentuoti balsu: Kodėl peliukas čia piktas? (…) Žiūrėk, jis jau čia pasiruošęs valgyti! (…) Peliukas pasiima knygą paskaityti. Žiūrėk, jis skaito! (…).
• M visą laiką labai atidžiai klausėsi skaitomo teksto, retai komentuodavo, todėl mokytoja skatino ją kalbėti: Ką matai šiame puslapyje? Kas čia nupiešta? Mergaitės komentarai dažnai buvo panašūs į klausimus: (…) Jis gal stebi? Gal žiūri į žmones? (Mintyje turėjo kitus gyvūnus.)

Iliustracijų siejimas

Stebint vaiko elgesį su iliustracijomis buvo ieškoma požymių, rodančių, kad jis supranta, jog iliustracijos yra susijusios, t. y. pasakoja vieną istoriją. Pavyzdžiui, ar vaikas supranta, kad skirtingose iliustracijose vaizduojami tie patys veikėjai, net jei jų išvaizda ar vaizdavimas šiek tiek skiriasi. Tokį supratimą atskleidžia veikėjo išvaizdos, veiksmo vietos pokyčių tyrinėjimas, komentavimas.

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių vaikų gebėjo sieti paveikslėlius į vieną istoriją. Jie aiškiai savo elgesiu rodė, jog supranta, kad paveikslai šioje knygoje yra susiję: pavyzdžiui, versdavo puslapį atgal norėdami prisiminti, pasitikslinti, palyginti veikėjo piešinius skirtinguose puslapiuose. Pasitvirtino, jog tyrime dalyvavusiems vaikams lengviausia buvo stebėti veikėjus. Kai kuriems vaikams prireikė minimalios suaugusiųjų pagalbos suprantant įvykius. Tokiose situacijose padėjo mokytojos klausimai: kaip manai, kas čia nutiko? Kaip tau atrodo, ko jis išsigando? Pavyzdžiui:

• M: Kur pelė dabar? (Skaitoma ištrauka apie liūtą.)

Mokytoja: Oi, kur pelė? Nėra?

M: Gal pabėgo?

Mokytoja: Tikrai, gal išsigando kažko?

M: Gal kitame puslapyje bus? (M perverčia puslapį.)

Va! Va matai, žiūri į tave!

Atsakymai į klausimus remiantis iliustracijomis

Buvo stebima, kaip vaikas geba atsakyti į paprastus klausimus apie iliustracijose perteikiamą istorijos dalį, kaip atsakydamas remiasi iliustracijomis. Pavyzdžiui: kuo skiriasi peliukas ir liūtas? Kokius dar gyvūnus galime matyti šioje istorijoje? Koks peliuko namelis? Ko bijo peliukas? Vaikas gali atsakyti žodžiu, gestais (pavyzdžiui, tiesiog parodyti pirštu) arba derinti skirtingą raišką.

Tyrime dalyvavę vaikai gebėjo atsakyti į paprastus klausimus remdamiesi stebima iliustracija arba susiedami kelias iliustracijas. Pavyzdžiui:

• Mokytoja: Ką čia matai?

ML: Čia išlindo pelytė.

Mokytoja: Iš kur ji išlindusi?

ML: Iš savo namelio.

Mokytoja: O kokios spalvos yra jos namelis?

ML: Geltonos ir raudonos. (Mato iliustracijoje.)

Mokytoja: Kas nutiko peliuko uodegai?

EJ: Susitvarstė, nes visi užmina… (Susieja kelias iliustracijas.)

3. Gebėjimas suprasti paveikslėlių knygos tekstą

Domėjimasis rašytiniu tekstu

Tyrimo metu buvo stebima, ar vaikas atkreipia ir kaip atkreipia dėmesį į paveikslėlių knygos rašytinį tekstą, ar suvokia jį kaip informacijos šaltinį, supranta, kad mokytojo skaitoma istorija yra užrašyta (raidėmis, žodžiais, sakiniais), ar domisi rašytiniu tekstu. Pavyzdžiui, vaikas paprašo, kad jam būtų perskaitytas kuris nors užrašas, nes žino, jog norint išgirsti istoriją reikia dekoduoti parašytą tekstą, randa jame pažįstamų raidžių, jas įvardija, vedžiodamas pirštu demonstruoja, kad pats skaito parašytą istoriją.

Tyrime dalyvavę vaikai daugiau ar mažiau buvo susipažinę su raidėmis, nemažai jų gebėjo atpažinti, lengvai surasdavo savo ir šeimos narių vardų raides tekste, tad jų elgesys ir kalba rodė susidomėjimą rašytiniu tekstu ir patirtį. Beveik pusė tyrime dalyvavusių vaikų demonstravo didelį susidomėjimą rašytiniu tekstu, kitiems buvo reikalinga minimali ar didesnė mokytojos pagalba. Vaikai mokytojai skaitant stabteldavo ties atpažinta raide, garsiai ją įvardydavo (pavyzdžiui B: O, čia mano raidė; Čia D raidė), iliustracijose ieškodavo užrašų ir juos parodydavo mokytojai arba prašydavo perskaityti (pavyzdžiui, M: Žiūrėk, dar va čia rašo), teiraudavosi nežinomų žodžių reikšmių (ML), vedžiojo pirštu tekstą vaizduodami, kad patys skaito. Pavyzdžiui:

• EJ: O čia tokios pačios raidės. (Greta liūto piešinio vaizduojant riaumojimą parašyta „RRRR“.)

• ML: O šitą perskaitei? (Rodo pirštu.)

Mokytoja: Taip, čia parašyta, kad užriaumojo galingai.

ML: O šitą perskaitei? (Rodo kitą teksto vietą pirštu.)

Mokytoja: Taip, ir šitą perskaičiau.

ML: Parašyta, kad užriaumojo?

Mokytoja: Taip.

ML: Parodyk, kur?

Mokytoja: Čia va taip parašyta. (Rodo.)

• E susitelkė į iliustracijas, užrašais ir mokytojos skaitomu tekstu domėjosi menkai. Ji nekantravo perversti visą knygutę, versdavo puslapį dar nebaigus jo skaityti.

Istorijos supratimas (išgirstos informacijos siejimas)

Buvo vertinama, kaip vaikas supranta istoriją be iliustracijų, t. y. kaip reaguoja į mokytojos pasakytą ar perskaitytą informaciją, kaip ją sieja. Tikėtasi, jog tokį supratimą atskleis vaiko elgesys (pavyzdžiui, mimika, gestai) ar kalba (pavyzdžiui, komentarai, išgirstų dalykų paminėjimas kalboje, užduodami klausimai). Kadangi mokytoja paveikslėlių knygą skaito raiškiai, tam tikrą informaciją vaikas gali suprasti ir iš mokytojos intonacijos: pavyzdžiui, iš linksmai ar liūdnai skaitomų veikėjų žodžių.

Nemažai daliai tyrime dalyvavusių vaikų sunkiai sekėsi išgirsti mokytojos skaitomą istoriją, todėl baigus skaityti ne visi gebėjo pasakyti, kas nutiko, įvardyti išgirstas detales. Pastebėta, jog vaikai išgirstai informacijai skyrė gerokai mažiau dėmesio nei iliustracijoms, o skaitymui kartais užtrukus iki 20 min., daugeliui buvo sunku išlaikyti dėmesį. Pavyzdžiui:

• Skaitoma knygos vieta, kurioje sakoma, kad peliukas sugalvojo išmokti riaumoti:

Mokytoja: Ką peliukas sugalvojo?

ML: Sugalvojo suriaumoti, bet jis – ne liūtas.

Mokytoja: Taip, jis – ne liūtas. (Toliau skaitoma, kad išmokęs riaumoti peliukas susiras draugų.)

ML: Kas suras draugų?

Mokytoja: Peliukas. Jis galvojo: kai išmoks riaumoti, susiras draugų.

ML: Kodėl? O kas, jeigu visi pabėgs?

Mokytoja: Nes išsigąs?

ML: Aha.

• Skaitoma, kaip peliukas nukeliavo pas liūtą ir jo prašė išmokyti riaumoti:

Mokytoja: Ko paprašė peliukas liūto?

EJ: Nežinau. Mokytoja: Negirdėjai? Dar kartą perskaitom?

EJ: Aha. Mokytoja: „Svajoju išmokti riaumoti – labai. Ar rastum man laiko, – tik CYPT, – ką manai?“ Tai ko paprašė?

EJ: Nežinau… Ko paprašė? (…) Kad nori daryt taip. Kaip jos dantai. (…) Va tokis. (Rodo pirštu paveikslėlį.)

Mokytoja: Hmm. O tai gal paprašė, kad išmokytų riaumot?

EJ: Aha.

Atsakymai į klausimus remiantis tekstu

Buvo vertinamas vaiko gebėjimas atsakyti į klausimus remiantis tekstu. 3–4 metų vaikai paprastai remiasi mokytojos perskaitytu tekstu, bet gali būti remiamasi ir paties vaiko ar drauge su mokytoja perskaitytais užrašais, pavyzdžiui, veikėjo vardo ar kalbos užrašu. Klausimai buvo pateikiami atsižvelgiant į vaikų amžių, pavyzdžiui: kaip manai, kaip jautėsi peliukas kalbindamas liūtą? (Iš suaugusiojo intonacijų ir žodžių vebleno, cypt vaikas turėtų suprasti, jog jis buvo nedrąsus.)

Duomenys rodo, kad tyrime dalyvavusiems 3–4 metų vaikams ši užduotis buvo nelengva. Tik dalis vaikų galėjo atsakyti į klausimus be mokytojos pagalbos, kitiems reikėjo mokytojos pagalbos, o keli vaikai negalėjo atsakyti į klausimus net ir mokytojai padedant. Pavyzdžiui:

• Mokytoja: Ko norėjo išmokti pelytė?

L: Norėjo pelytė išmokt suriaumot.

• Mokytoja: Kodėl liūto paprašė pagalbos?

M: Nes jis moka riaumot.

• Skaitoma vieta, kurioje peliukas liūtui siūlo susidraugauti:

Mokytoja: Ką pasiūlė peliukas?

K: Būti draugais.

Mokytoja: Taip! Nori draugauti su peliuku. Ar reikia liūtui bijoti peliuko?

K: Jis mažas.

4. Gebėjimas sieti paveikslėlių knygos tekstą ir iliustracijas

Teksto ir iliustracijų siejimas

Buvo vertinama, ar vaikas suvokia, jog iliustracijos ir tekstas yra susiję. Vaiko elgesyje ir kalboje buvo ieškoma požymių, rodančių, jog vaikas supranta, kad iliustracijose vaizduojami tekste paminėti veikėjai, įvykiai, daiktai ir kt. Tikėtasi, jog tokį supratimą atskleis ne tik vaiko kalba, bet ir elgesys. Pavyzdžiui, mokytojai skaitant vaikas atsivers reikiamą iliustraciją, tyrinės atitinkamą iliustracijos dalį, akimis seks ar pirštu parodys minimus objektus iliustracijose, įvardys rodomų daiktų pavadinimus ar veikėjų vardus. Skaitant paveikslėlių knygos pradžią, kurioje pristatomas peliukas, vaikas iliustracijoje gali surasti ir pirštu parodyti peliuką. Daryta prielaida, jog 3–4 metų vaikams gali būti sudėtingiau suprasti kūrinio visumą, t. y. tai, kad pradžioje liūtas ir peliukas nepažino vienas kito, o knygos pabaigoje jie tapo gerais draugais. Numatyta, jog mokytoja gali atversti reikiamą knygos puslapį ar priminti teksto citatą, vietą (pavyzdžiui, pasižiūrėkime į pirmą puslapį; dar kartą perskaitykime pirmą sakinį), užduoti orientuojantį klausimą (pavyzdžiui, kaip pasikeitė peliukas? Kaip pasikeitė peliuko ir liūto elgesys?).

Tyrimas parodė, jog 3–4 metų vaikams buvo nelengva sieti tekstą ir iliustracijas: be mokytojos pagalbos tai pavyko padaryti tik vienam vaikui. Pavyzdžiui: M, matydama, kad nesupranta, kas pavaizduota iliustracijose, paprašydavo perskaityti tekstą. Likusiems vaikams buvo reikalinga bent minimali mokytojos pagalba: priminimas, paraginimas, padrąsinimas. Kai kuriems vaikams prireikė didesnės mokytojos pagalbos: atverstos reikiamos iliustracijos, orientuojančių klausimų. Pavyzdžiui:

• EJ: Peliukas liūdi (tai suprato iš paveikslėlio), nes niekas nepakviečia žaisti (tai suprato iš teksto).

• Mokytoja: O čia kažką matai? Kas ant šitos uolos?

EJ: Nežinau.

Mokytoja: Nežinai? O į ką tau čia panašu?

EJ: Man atrodo, į tą karvę.

Mokytoja: Į karvę? (…) O atsimeni, koks knygos pavadinimas?

EJ: Koks?

Mokytoja: „Jei būčiau liūtas“. (…) Tai kas čia tada galėtų būt?

EJ: Liūtas.

•Skaitoma istorijos vieta, kur pasakojama, jog peliukas nori paprašyti liūto pagalbos, bet bijo, kad liūtas jo nesuėstų:

Mokytoja: „Riaumoti išmokyt tik liūtas galės, bet kaip tat žinoti, kad manęs nesuės?“

ML: Ką nesuės?

Mokytoja: Tu man pasakyk, kas gali suėsti.

ML: Tigras! (Mintyje turi liūtą.)

Mokytoja: Ką jis gali suėsti?

ML: Pelytę!

Mokytoja: Taip! Tai gal jis to ir bijo?

ML: Žiūrėk, jis pasiruošęs suvalgyt peliuką!

Atsakymai į klausimus siejant tekstą ir iliustracijas

Buvo vertinama, kaip vaikas geba atsakyti į klausimus, skatinančius susieti iliustracijas ir tekstą. Dėl mokinių amžiaus ir raiškos ribotumų atsakymas galėjo būti parodytas pirštu, išreiškiamas gestais, mimika ar kitais būdais. 3–4 metų vaikams tai nelengva, gali prireikti mokytojo pagalbos. Pavyzdžiui, skaitant knygą Jei būčiau liūtas galima užduoti klausimus: kodėl liūtas buvo laikomas karaliumi? (jis buvo stiprus, nuožmus, galingai riaumojo, kiti žvėrys juo žavėjosi); kodėl peliukas keliavo pas liūtą?; kokia istorijos pabaiga? (jie susidraugavo); ko peliukas išmokė liūtą? (pokštauti); apie ką buvo ši knyga? (apie liūtą ir peliuką).

Tyrimo duomenys rodo, jog ši užduotis 3–4 metų vaikams buvo bene pati sudėtingiausia. Tik porai vaikų sunkumų nekilo, kitiems buvo reikalinga didelė mokytojos pagalba. Kartais net ir mokytojos pagalbos nepakako – vaikai negalėjo atsakyti į pateiktus klausimus. Vaikų atsakymai į tą patį klausimą labai skyrėsi apimtimi, tikslumu. Pavyzdžiui:

• Mokytoja: (baigusi skaityti knygą) Apie ką buvo ši knyga?

L: Apie liūtą ir pelytę.

ML: Tigras (turi omeny liūtą) pasiėmė peliuką ir susidraugavo. Ir peliukas liko pas tigrą.

M: Apie tigrą (omenyje turi liūtą) ir jie paskui buvo draugai.

• Mokytoja: Apie ką buvo knygutė?

K: Apie pelytę?

Mokytoja: Kas nutiko pelytei?

K: Jis įkando.

Mokytoja: Jis įkando?

K: Aha.

Mokytoja: O liūtas ir pelytė buvo draugai?

K: Taip.

Mokytoja: Visada buvo draugai?

K: Pirma nebuvo draugai.

Mokytoja: O kada jie tapo draugais?

K: Kai buvo pabaiga.

Išvados ir diskusija

Tyrimas parodė, jog 3–4 metų vaikų gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas atsiskleidžia paveikslėlių skaitymo veiklose visais išskirtais aspektais: (1) paveikslėlių knygos atpažinimu ir elgesiu su ja, (2) gebėjimu suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas, (3) gebėjimu suprasti paveikslėlių knygos tekstą, (4) gebėjimu sieti paveikslėlių knygos tekstą ir iliustracijas. Tyrime dalyvavusiems vaikams lengviausiai sekėsi atpažinti paveikslėlių knygą tarp kitokių leidinių, tinkamai su ja elgtis ir suprasti paveikslėlių knygos iliustracijas. Sunkiausiai sekėsi sieti paveikslėlių knygos tekstą su iliustracijomis. Šiuo aspektu analizuoti tyrime dalyvavusių vaikų gebėjimą suprasti paveikslėlių knygas buvo sudėtingiausia ir dėl 3–4 metų vaikų raiškos ypatybių. Vis dėlto paveikslėlių knygos skaitymo veiklos – naudinga pažinimo situacija, nes taip sukuriama palanki aplinka, leidžianti atskleisti savo gebėjimus net jauniausiems, menką skaitytojo patirtį ir ribotas raiškos galimybes turintiems skaitytojams.

Vertinant tyrimo rezultatus būtina atsižvelgti į tyrimo ribotumus: atliktas tyrimas buvo žvalgomojo pobūdžio, tyrime dalyvavo tik viena vaikų grupė. Tikėtina, jog didesnis tiriamųjų skaičius iš skirtingų ugdymo įstaigų leistų susidaryti aiškesnį vaizdą apie šio amžiaus vaikų paveikslėlių knygų skaitymo gebėjimus ir jų raišką. Tačiau net ir tokios apimties tyrimas atskleidė labai skirtingus to paties amžiaus vaikų gebėjimus: tai, ką vieni vaikai įveikdavo savarankiškai, kitiems sunkiai sekėsi įveikti net su mokytojos pagalba. Tokią situaciją galima būtų aiškinti tuo, jog tyrime dalyvavusioje grupėje gebėjimas skaityti paveikslėlių knygas iki tyrimo nebuvo tikslingai ugdomas. Kita vertus, tiriamųjų gebėjimų ir raiškos įvairovė gali padėti numatyti gebėjimo ugdymo šioje amžiaus grupėje tikslus, ieškoti didaktinių sprendimų.

Svarbu nepamiršti, jog tyrimui naudota tik viena paveikslėlių knyga, o skirtingų temų ir stilistikos kūriniai gali būti suprantami įvairiai. Šiam tyrimui pasirinkta verstinė eiliuota paveikslėlių knyga, tad tyrime dalyvavusiems vaikams galėjo kilti tam tikrų žodyno sunkumų. Ateityje panašaus pobūdžio tyrimuose būtų naudinga rinktis lietuvių autorių paveikslėlių knygas, analizuoti eiliuoto ir neeiliuoto tekstų, skirtingais stiliais iliustruotų paveikslėlių knygų supratimą.

Svarbu pastebėti, jog šiuo tyrimu siekta ne įvertinti konkrečių tyrime dalyvavusių vaikų gebėjimą skaityti paveikslėlių knygas, bet analizuoti, kaip šis gebėjimas pasireiškia, padėti mokytojams jį atpažinti paveikslėlių knygų skaitymo veiklose. Tai reikalauja ypač atidaus ir individualaus mokytojo dėmesio 3–4 metų mokinio kalbai ir elgesiui, todėl straipsnyje buvo nuspręsta pateikti kuo skirtingesnių vaikų kalbos ir elgesio pavyzdžių. Ateityje būtų naudinga mokytojams parengti gebėjimo skaityti paveikslėlių knygas vertinimo aprašą ar bent rekomendacijas su išsamiais šio gebėjimo vertinimo kriterijais ir požymiais. Tai leistų paveikslėlių knygoms užimti deramą vietą ne tik ikimokyklinio amžiaus vaikų bibliotekėlių lentynose, bet ir ugdymo programose.

LITERATŪRA

Fanuel Diaz, ,,Paveikslėlių knygos – svarbi knygų rūšis‘‘, Rubinaitis, 2010, nr. 4, interneto prieiga: https://www. ibbylietuva.lt/rubinaitis/2015-nr-4-76/paveiksleliu-knygossvarbi- knygu-rusis/ (žiūrėta 2025-08-04).

Finn Frandsen, The Importance of Illustrations in Child Development, interneto prieiga: <https://www.booktrust. org.uk/news-and-features/features/2023/april-2023/theimportance- of-illustrations-in-child-development/> (žiūrėta 2024-04-22).

Maria Kampen, ,,11 Ways to Improve Reading Comprehension Quickly“, Prodigy, 2022.

Maria Nikolajeva, ,,Paveikslėlių knygų interpretavimo kodai ir implikuotas skaitytojas“, Rubinaitis, 2010, nr. 2, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2010-nr-2-54/ paveiksleliu-knyguinterpretavimo-kodai-ir-implikuotasskaitytojas/ (žiūrėta 2025-08-04). Maria Nikolajeva, ,,Paveikslėlių knygų interpretavimo kodai ir implikuotas skaitytojas‘‘, Rubinaitis, 2010, nr. 3, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/2010-nr-3-55/ paveiksleliu-knyguinterpretavimo-kodai-ir-implikuotasskaitytojas/ (žiūrėta 2025-08-04).

Cathleen S. Soundy, ,,Young Artists Use Signs to Stand for or to Represent Something Other than Themselves. Learn How Children Invest Signs with Meaning as They Draw and Write“, Dimensions of Early Childhood, 2015, Nr. 3 (43), p. 39–46.

Lawrence R. Sipe, ,,Revisiting the Relationships Between Text and Pictures“, Children’s Literature in Education, 2012, Nr. 43(1), p. 4–21.

Brooke Vitale, „What Is a Picture Book and What Makes a Great Picture Book!“, Brooke Vitale Editorial Services, 2022.

Jin Wang, ,,Children’s Visual Attention Characteristics Reveal the Level of Information Picture Book Reading Comprehension“, Journal of Chinese Writing Systems, 2020, Nr. 4 (1), p. 27–44.

Lentelė. Stebėjimo duomenų vertinimo aprašas

 Vaiva Schoroškienė, Rugilė Juodytė-Matulevičienė How can we recognize the ability of 3–4-year-olds to read picturebooks?

SUMMARY

Keywords: picturebook, preschool education, picturebook reading skills, early literacy.

This article analyses the concept and expression of the ability to read picturebooks. It presents a study aimed at describing the expression of picturebook reading skills in activities with 3–4-year-old children. Based on a literature review of the characteristics of picturebook reading, four key aspects of picturebook reading relevant to 3–4-year-old children are identified: (1) recognition of the picturebook and appropriate behaviour with it; (2) the ability to understand the illustrations in a picturebook; (3) the ability to understand the text of a picturebook; (4) the ability to relate the text of the picturebook to its illustrations.

Since the verbal expression of 3–4-year-old children is limited, each of these abilities is further broken down into 2–3 observable aspects. During the study, the child was first presented with four publications (a picturebook, a novel, an encyclopaedia, and a magazine) and was asked to hand the teacher the picturebook. Afterwards, the teacher invited the child to read the book together. The reading time was not limited.

Research methods: observation, individual conversation (picturebook reading). The study involved 7 children (2 boys and 5 girls). The children were aged between 3 years 6 months and 4 years 3 months at the time of the study. The picturebook used in the study was The Lion Inside by Rachel Bright and Jim Field (translation into Lithuanian is by Reda Puodžiukė, Baltos lankos, 2020).

When analysing the language and behaviour of 3–4-yearold children during picturebook reading activities, signs of picturebook reading skills were sought, and examples of different behaviours and speech were identified. The analysis of the children’s language and behaviour showed that the ability of 3–4-year-olds to read picturebooks was evident in all the aspects identified in the study. The children found it easiest to recognize the picturebook among other types of books, handle it appropriately, and understand its illustrations. The most difficult task for them was to relate the text of the picturebook to its illustrations.

Apie autores: DOC. DR. VAIVA SCHOROŠKIENĖ, Vilniaus universiteto docentė; vaiva.schoroskiene@fsf.vu.lt

RUGILĖ JUODYTĖ-MATULEVIČIENĖ, Alytaus Likiškėlių progimnazijos skyriaus „Boružėlė“ mokytoja; rugjuodyte@gmail.com

Gauta 2025-08-05

Priimta 2025-10-23

* Rubrikoje „Moksliniai tyrimai“ publikuojami mokslo straipsniai, teigiamai įvertinti ne mažiau kaip dviejų anoniminių recenzentų, turinčių mokslo laipsnį.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2025 Nr. 4 (116)