Užsienyje apie lietuvių vaikų literatūrą

Lietuvių vaikų literatūra keliauja po pasaulį vis plačiau ir gausiau. Tam, be abejonės, daugiausia įtakos turi Lietuvos kultūros instituto veikla ir rašytojas, vaikų literatūros agentas Benas Bėrantas, už lietuvių vaikų ir paauglių literatūros sklaidą pasaulyje 2023 m. pelnęs Vinco Aurylos premiją. Nors knygos keliauja, yra skaitomos, sulaukia apdovanojimų, iki šiol nepasižiūrėjome, kaip jos užsienyje vertinamos, kas apie jas kalbama, į ką atkreipiamas dėmesys? Ilgų, išsamių recenzijų sulaukti sunku, bet apžvalgų, parašytų tiek profesionalių, tiek entuziastingų skaitytojų, būta. Tad pasižvalgykime, kaip tris garsias mūsų kūrėjų knygas vaikams įvertino ir aptarė anglakalbių šalių apžvalgininkai. Toliau pateikiamos ne ištisos apžvalgos, o tik svarbiausios mintys ir citatos iš jų.

Laimė yra lapė

Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės alegorinė paveikslėlių knyga Laimė yra lapė¹ 2019 m. įvertinta „The Batchelder“ apdovanojimu, kurį Amerikos bibliotekų asociacija teikia už išskirtiniausią pastaraisiais metais JAV išleistą verstinę knygą vaikams. Tai iš tiesų yra neįtikėtinas ne tik autorių, bet ir mūsų šalies vaikų literatūros pasiekimas – kasmet apdovanojimą laimi tik viena knyga, o į apdovanojimo garbės sąrašą patenka ne daugiau kaip keturios knygos.

Anot „The Batchelder“ apdovanojimo komisijos pirmininkės Tessos Michaelson Schmidt, puikus šios knygos rašymo stilius atspindi pagarbą vaikystei ir prisitaikymo svarbą bei absurdo poetiką². „Tekstas ilgesnis nei daugelyje amerikiečių paveikslėlių knygų, bet jame yra kuo pasimėgauti: neišsakytų apmąstymų nuoširdumu, provokuojančiais dialogais ir daugybe netikėtų detalių, pavyzdžiui, protestuojančių paukščių paradu su plakatais. Žmonių odos atspalviai svyruoja nuo Pauliaus baltumo iki rausvos ar raudonos spalvos. Šis originalus pasakojimas baigiasi nepaprastai malonia staigmena“³, – rašoma Kirkus reviews⁴ apžvalgoje, pažymėtoje žvaigždute.

„Knyga – tai miela įžanga, padedanti suprasti svarbius dėkingumo ir sąmoningumo konceptus. Keliaudamas namo iš kepyklos, Paulius pastebi įvairias smulkmenas: keistų formų akmenis, įdomiai susisukusias šaknis, išvaizdžius paukščius, ant žemės žėrinčias balas. Jis gyvena šia akimirka ir džiaugiasi mažais dalykais. Lapė moko Paulių, kaip rasti laimę smulkmenose: morkų pyrage, uogienėje, rudens medžiuose. Tai vertingos gyvenimo pamokos (…)“⁵, – rašo pradinių klasių mokytoja Rachelė Caddick, taip pat pastebėjusi, kad knygos tekstai ilgesni nei įprasta paveikslėlių knygoms.

Akmenėlis

Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės paveikslėlių knyga apie Holokaustą Akmenėlis irgi pastebėta pasaulyje – išversta į beveik dešimt kalbų, Italijoje knyga įkvėpė sukurti spektaklį⁶, o Jungtinėje Karalystėje 2024 m. anglų kalba išleista knyga⁷ už iliustracijas pateko į itin garbingą Yoto Carnegieʼio medalio⁸ ilgąjį nominantų už iliustracijas sąrašą.

„Istorija nukelia į Vilnių, Lietuvą, nors miesto peizažo estetika galėtų būti bet kurio Rytų Europos miesto, ir prasideda 1943 m. vasarą. Istorijoje plėtojama dviejų vaikų, Rivkos ir pasakotojo Eitano, draugystė, gyvenimas bendruomenėje, kurios narių portretai puošia knygos priešlapius. Visi veikėjai nešioja geltonas žvaigždes. Tekste pasakojama apie vaikų žaidimus, o iliustracijos vaizduoja miesto gyvenimą. Tai knyga, kupina alegorijų ir metaforų.

Puslapiai ima tamsėti, atsiranda vis daugiau juodos spalvos, o objektai ir subjektai iškreipiami Eitanui kalbant apie kareivius, statančius sienas ir patruliuojančius mieste. Šie kareiviai lyginami su juodais paukščiais – tai galingas vizualinis efektas. (…) Tai stipri ir jaudinanti istorija, papasakota rūpestingai ir subtiliai. Iliustracijos, kurių spalvų paletė apsiriboja ruda, juoda, pilka ir retkarčiais pasitaikančiais geltonos spalvos blyksniais, yra įtaigios, jos praturtina tekstą. Tipografika yra įvairaus dydžio ir šrifto, pabrėžianti to meto fragmentiškumą.

Tikrai skirta vyresniems skaitytojams, bet papildys ir mažesniems vaikams skirtą Holokausto literatūrą“⁹, – rašo Pam Dix, IBBY Jungtinės Karalystės skyriaus pirmininkė.

„Niūrus ir paveikus pasakojimas apie Holokaustą, nors tikslinei auditorijai jis gali pasirodyti šiek tiek miglotas“¹⁰, – pastebima Kirkus reviews apžvalgoje.

Sibiro haiku

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinis romanas apie tremtį Sibiro haiku 2020 m. pelnė tarptautinį Jānio Baltvilko vardu pavadintą literatūrinį apdovanojimą Latvijoje, o 2021 m. – Vokietijos jaunimo literatūros apdovanojimą (vok. Deutscher Jugendliteraturpreis). Be kitų kalbų, knyga išversta ir į anglų kalbą¹¹.

„Užuot skaidžiusi, kaip įprasta komiksuose, tekstą į rėmelius, Lina Itagaki iliustracijas puslapiuose palieka atviras. Tokios iliustracijos puikiai atspindi vaiko žvilgsnio į pasaulį beribiškumą, bet drauge ir įspėja mus nevisiškai pasitikėti pasakotoju (ir dėl jo beribės vaizduotės, ir dėl riboto pasaulio suvokimo), atspindi jo nepalaužiamą nuoširdumą ir nešališką prigimtį. Vyraujantis atskirų veidų vaizdavimas, užuot pasitelkus viso kūno piešinius siekiant identifikuoti kitus veikėjus, pabrėžia vaiko selektyvų dėmesio sutelkimą, atminties ribotumą. Toks vaizdavimas leidžia suvokti vaizdus tarsi trumpalaikius prisiminimus, pabrėžti šių prisiminimų poveikį Algiui augant, priversti skaitytoją žvelgti toliau už vidinio pasakojimo ribų, suprasti jų ryšį su dabartimi. Itagaki skiria ištisą puslapį prisiminimams, kaip galima suprasti, Algiui turėjusiems itin didelį poveikį vaikystėje: pavyzdžiui, pasivaikščiojimas lietuje su mergaite, kuria Algis slapta žavisi.

Įžvalgus Vilės rašymo stilius dar labiau padeda kurti vaiko žiūros perspektyvą. Dažnas hiperbolizavimas, nesuvokimas sustiprina Algio nekaltumą: „Nėra nieko toliau už Sibirą… galbūt, išskyrus mėnulį!“ Algis nuolat kartoja išgirstas suaugusiųjų frazes, ypač dažnai – sąvokas ir metaforas, kurstančias jo vaizduotę. Antrinis tokio pasakojimo padarinys yra lėtas tragiškų akimirkų atskleidimas. Jų tiesioginį poveikį sušvelnina jaunystės nuoširdumas ir patirties stoka, atskleista subtiliomis iliustracijomis, lydinčiomis šias akimirkas: pavyzdžiui, Sibiro sargybinių vadinimas Duoniniu ir Bulviniu tarsi atitraukia dėmesį nuo to, kokie žiaurūs ir bauginantys šie vyrai turėjo būti (…)“¹², – rašo apžvalgininkė Rebecca Burke komiksų ir grafinių romanų naujienų portale brokenfrontier. com.

„Vilė pasitelkia Algio – vaiko – balsą, nieko neaiškindama suaugusiųjų terminais. Lina Itagaki seka šiuo pavyzdžiu. Sąmoningai plokščias, vaikišką piešinį primenantis iliustracijų būdas suteikia įvykiams daugiau gelmės nei grafinis realizmas, nuolat primena, kad būtent vaikas išgyvena ir liudija žiaurumus, o tai įvykius padaro dar tragiškesnius (…)“¹³, – teigia nepriklausomos grafinių romanų apžvalgų svetainės Slings & Arrows redaktorius Frankas Plowrightas.

________________________

¹ Evelina Daciūtė, Aušra Kiudulaitė, Fox on the Swing, translated by The Translation Bureau, Thames & Hudson, 2018.

² „2019 Batchelder Award honors Thames & Hudson for „The Fox on the Swing“, interneto prieiga: https://www.ala.org/ news/2019/01/2019-batchelder-award-honors-thames-hudsonfox- swing (žiūrėta 2025-09-05).

³ Evelina Daciute, illustrated by Aušra Kiudulaite, The Fox on the swung, interneto prieiga: https://www.kirkusreviews.com/bookreviews/ evelina-daciute/the-fox-on-the-swing/ (žiūrėta 2025-09-05).

⁴ Kirkus reviews – JAV knygų apžvalgų žurnalas ir interneto svetainė. Knygos apžvalga, pažymėta žvaigždute, rodo knygos išskirtinumą arba ypač aukštą apžvelgtos knygos kokybę. Apžvalgos skelbiamos nuasmenintos.

⁵ „The Fox on the Swing by Evelina Daciūtė & Aušra Kiudulaitė“, interneto prieiga: https://getkidsintobooks.com/2018/03/24/thefox- on-the-swing-by-evelina-daciute-ausra-kiudulaite/ (žiūrėta 2025-09-05).

⁶ Toma Gudelytė, „Bolonijos teatro scenoje – istorija iš Vilniaus geto“, interneto prieiga: https://itlietuviai.it/bolonijos-teatroscenoje- istorija-is-vilniaus-geto/ (žiūrėta 2025-09-20).

⁷ Marius Marcinkevičus, Inga Dagilė, The Pebble. An Allegory of the Holocaust, translated by Jūra Avižienis, Thames & Hudson, 2023.

⁸ Carnegieʼio medalis – prestižinis Jungtinės Karalystės apdovanojimas, teikiamas atskirai už tekstą ir už iliustracijas. Anksčiau šis medalis buvo teikiamas tik už tekstą, už iliustracijas teikiamas Kate Greenaway medalis. 2022 m. apdovanojimai sujungti. 2022–2024 m. apdovanojimus rėmė garso technologijų kompanija „Yoto“, todėl pavadinimo pradžioje atsirado jos vardas.

⁹ Jungtinės Karalystės IBBY skyriaus interneto svetainė, interneto prieiga: https://www.ibby.org.uk/the-pebble/ (žiūrėta 2025-09-21).

¹⁰ „The Pebble. An Allegory of the Holocaust, by Marius Marcinkevičius; illustrated by Inga Dagilė; translated by Jūra Avižienis“, interneto prieiga: https://www.kirkusreviews.com/ book-reviews/marius-marcinkevicius/the-pebble-marcinkevicius/ (žiūrėta 2025-09-26).

¹¹ Jurga Vilė, Lina Itagaki, Siberian Haiku, iš lietuvių kalbos vertė Jūra Avižienytė, SelfMadeHero, 2020.

¹² Rebecca Burke, Siberian Haiku – Jurga Vilé and Lina Itagaki’s Intimate Rendering of a Child’s Perspective in this Tragic Memoir Exemplifies the Medium’s Ability to Bear Witness, interneto prieiga: https://www.brokenfrontier.com/siberian-haiku-jurgavile- lina-itagaki-selfmadehero/ (žiūrėta 2025-09-10).

¹³ Frank Plowright, „Siberian Haiku“, interneto prieiga: https:// theslingsandarrows.com/siberian-haiku/ (žiūrėta 2025-09-10).

Žurnalas „Rubinaitis“, 2025 Nr. 4 (116)