CYPLIUKAS SKRENDA Į JAPONIJĄ*

Japonijoje yra daug gaminių, vaizduojančių knygų ir filmų personažus, t. y. vadinamųjų personažų prekių (character product). Kanceliarijos reikmenis ir raktų pakabučius, margintus Walto Disneyʼaus (Volto Disnėjaus) Mikės Pūkuotuko arba peliuko Mikio paveiksliukais, tikriausiai pažįsta ir estai. Japoniška personažo prekė – kačiukas, vardu Kitty-chan, – ko gera, populiari visoje Pietryčių Azijoje. Estijos kaimynėje Suomijoje galima įsigyti įvairių daiktų su Toveʼs Jansson (Tuvės Janson) muminukų atvaizdais, kurie parduodami netgi specialiose parduotuvėse ir yra labai populiarūs tarp japonų turistų. Ir aš, atvykęs į Suomiją, visada perku lauktuvių kokį nors daiktą su muminukais.

Kitaip nei japonai ir suomiai, estai savo komercinio personažo neturi. Kodėl? Galima rasti net keletą priežasčių, tačiau pagrindinė veikiausiai yra ta, kad estų literatūros ir animacinių filmukų personažai nėra žinomi užsienyje.

Daugeliui japonų Suomija iškart asocijuojasi su muminukais, o Švedija – su Pepe Ilgakojine. Todėl man kilo mintis, kad būtų puiku, jeigu ir estai turėtų personažą, kurį užsieniečiai sietų su jų šalimi. Man atrodo, kad būtent Cypliukas galėtų tapti „estų muminuku“.

Pirmąkart su Cypliuku susipažinau apie 1996 m. Tiksliau pasakius, tuomet Taline pamačiau parduodamas lėles Cypliukus. Tokių lėlių kaip suvenyrų ir dabar galima nusipirkti šalia Rotušės aikštės esančioje parduotuvėje. Su knygos personažu Cypliuku susipažinau kiek vėliau. Tad pirmiausia įspūdį man padarė lėlė, vėliau nusipirkau knygą, perskaičiau ją, peržiurėjau paveikslėlius – ir Cypliukas man vis labiau patiko.

Kaip Estijai atstovaujantis personažas Cypliukas galėtų debiutuoti ir Japonijoje, nes atitinka šiuos tris požymius: 1) jį plačiai pažįsta visos Estijos gyventojų kartos, tad jis galėtų tapti bendra japonų ir estų diskusijų tema; 2) lėlė yra įsimintinų ryškių bruožų, ir pamatę paveikslėlį visi ją iškart atpažintų; 3) japonų nuomone, Cypliukas yra mielas.

Kiti kandidatai dar galėtų būti Pilė Ryna^**, Eno Raudo Pabaldukai (Naksitrallid, 1972, 1975, 1979, 1982) ir Edgaro Valterio Kupstai (est. Poku, iš knygos Pokuraamat). Pilė Ryna, manyčiau, netinkama dėl to, kad yra paprasta maža estų mergaitė, kitaip nei Pepė, neturinti jokių išskirtinių, į akis krintančių bruožų. Pilę Ryną sunku būtų pavaizduoti taip, kad kiekvienas iškart atpažintų. Pabaldukus, žinoma, gerai pažįsta visi estai, tačiau, japonų nuomone, išoriškai jie ne tokie mieli kaip Cypliukas. Kupstų išvaizda išskirtinė, japonams jie yra simpatiški, bet tai tik dešimtojo dešimtmečio pradžioje sukurti personažai, ir juos pažįsta ne visos kartos. Be to, kadangi tai visa šeima, būtų sunku juos vaizduoti kaip vieną personažą. Dėl šių priežasčių visi, išskyrus Cypliuką, atkrinta.

Pilės Rynos ir Cypliuko personažai sukurti septintojo dešimtmečio pradžioje. Esminis jų skirtumas tas, kad per 40 metų nuo sukūrimo istorijas apie Pilę Ryną yra iliustravę įvairūs dailininkai, o Cypliuką visą laiką piešė tik Edgaras Valteris. Panagrinėję, kaip ir koks šis personažas gimė, matome, kad pagal knygoje pateiktus Cypliuko aprašymus galutinį pavidalą lėlei suteikė iliustruotojas. Tad jeigu Cypliuką (kaip kad Pilę Ryną) būtų vaizdavę keli dailininkai, šiandien pažinotume ne vieną skirtingai atrodantį Cypliuką. Visus 40 metų to paties iliustruotojo E. Valterio pieštas Cypliukas du kartus – 1978 ir 1987 m. – pastebimai išoriškai keitėsi, tačiau pagrindiniai bruožai iki šių dienų išliko tie patys^***.

Svarbiausia priežastis, dėl ko Cypliuką taip gerai perka Talino suvenyrų parduotuvėlėse, ta, kad šio personažo įvaizdis per 40 metų įvairių kartų atmintyje išliko toks pat. Lemiamą vaidmenį įvertinant knygų, kurių skaitytojai yra vaikai, turinį vaidina iliustracijos. Kai knyga gimsta kaip rašytojo ir dailininko bendro darbo rezultatas, paprastai pirmiausia sukuriama istorija, o paskui nupiešiami paveikslėliai. Vis dėlto ne taip jau retai piešti knygų personažai atgyja ir, nutolę nuo savo istorijos, ima skaitytojų vaizduotėje veikti savarankiškai. Tokių personažų įvaizdis laikui bėgant gali formuotis gana nepriklausomai nuo pirminio pasakojimo.

Pavyzdžiui, muminukai Japonijoje išpopuliarėjo ne iš originalios T. Jansson kūrybos, o veikiau devintajame dešimtmetyje Japonijoje sukurto animacinio serialo vaikams „Linksmoji muminukų šeimyna“ dėka. Šio serialo personažai gerokai skiriasi nuo T. Jansson knygų iliustracijų, bet dabar išoriškai filmuko muminukai kur kas žinomesni nei jų originalai. Per vaizdo įrašus muminukai paplito visame pasaulyje, taip pat ir Suomijoje, ir dauguma muminukų suvenyrų šiandien kuriami japonų pieštų personažų pavyzdžiu. Prie japonų muminukų gerbėjų prisidėjo karta, kuri nėra nei skaičiusi T. Jansson knygos vertimo, nei mačiusi animacinio serialo.

Ir lėlę Cypliuką, išsprukusį iš teksto ir keliaujantį savo keliu, galima laikyti iliustracijų tęsiniu.

Beje, skaitydamas Cypliuką, radau gana įdomių, dėmesio vertų epizodų, atskleidžiančių septintojo dešimtmečio estų gyvenimo ir mąstymo būdą. Pavyzdžiui, knygoje atsispindi faktas, kad estai tuo metu negalėjo laisvai keliauti. Taksi yra kone vienintelė Cypliuko transporto priemonė, dar jis žaisliniu laiveliu išplaukia į jūrą ir svajoja apie kelionę į Mėnulį. Čia norėtųsi pasiūlyti kam nors imtis tęsti mirusio autoriaus E. Raudo darbą: kodėl gi neparašius apie tai, kaip Cypliukas keliauja povandeniniu laivu ir stebisi suomių polinkiu į alkoholį, arba apie tai, kaip Cypliukas lėktuvu nuskrenda į Japoniją ir ten su vaikais patiria įvairių nuotykių. Muminukus kaip vaikų personažus išpopuliarino ne tik T. Jansson pasakojimai, bet ir animacinis serialas, taip pat paveikslėlių knygos ir spalvinimo knygelės. Ko gero, tokių galimybių reikėtų suteikti ir Cypliukui.

Ir dar: šį straipsnelį rašau savo skreitiniu kompiuteriu, kurį įjungus monitoriuje pasirodo Cypliuko ir Anos paveiksliukas. Manau, kad būtų šaunu turėti ir pelės kilimėlį su Cypliuko atvaizdu.

Iš estų k. vertė Viltarė Urbaitė

————————————————-

^* Versta iš žurnalo „Nukits“ (2002 m., p. 34-35), gavus straipsnio autoriaus ir žurnalo leidėjų sutikimą. Autorius K. Matsumura yra Tokijo universiteto finougrų kalbų profesorius. – Red. past.

^**Žr. rašytojos Elen Nyt (Elen Niit) Pilės Rynos pasakojimus (Pille-Riini lood, 1963). – Red. past.

^*** Cypliuko atvaizdo pokyčius iliustracijose nuo 1962 m. žr. straipsnio autoriaus interneto puslapyje (homepage2.nifty.com/kmatsum/sipsik/valter/Sipsik_kaantel.html). K. Matsumuros sudarytame tinklapyje jį rasite pagal nuorodą „Sipsiku kodulehe kulg“ („Cypliuko tinklapis“). Puslapis parengtas japonų ir estų kalbomis.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2004 Nr. 3 (31)