NĖRA MAŽŲ LITERATŪRŲ

 

G. Reindorfo iliustr.
G. Reindorfo iliustr.

„Nėra mažų kalbų, nėra mažų literatūrų“, – šį sakinį parsivežiau iš 29-ojo IBBY kongreso, vykusio Keiptaune. Brūkštelėtas specialiai kongresui skirtos užrašų knygutės gale. Galbūt mintį suformulavo kuris nors pranešėjas, o gal ji susiklostė iš renginio visumos, atmosferos. Pagaliau – iš giluminės IBBY organizacijos idėjos įvertinti, pastebėti kiekvieną gerą knygą, nesvarbu, kokia kalba, kokioje šalyje būtų parašyta. Aha… Kaip tik tai, kas apibendrintų jau beveik parengto naujojo „Rubinaičio“ numerio idėją, – apsidžiaugiau. Ir įvadui pavadinti tinka…

O buvau sumanęs kitokį pavadinimą – „Ir mažas kupstas vežimą verčia“. Itin laisva ir gal ne visai tinkama populiarios patarlės interpretacija, kuria norėta pasakyti, kad ir vadinamųjų mažų tautų literatūra gali daryti milžinišką poveikį, perversti, perverti dvasią – ypač vaikystėje. O kadangi šiame numeryje ypatingą dėmesį skiriame estų vaikų literatūrai, prieš akis turėjau labai konkretų pavyzdį – 1957 m. išleistas Senovines estų liaudies pasakas, vieną iš stipriausių literatūrinių vaikystės įspūdžių. Ypač paveikė tos knygos iliustracijos (dail. G. Reindorfo pavardė ir dabar man nieko nesako) – žiūrinėjau jas šimtus kartų, o velnią, keliantį smalsumą („Ak štai kaip jis atrodo!..“) ir baimę, nuolat sapnuodavau. Čia pat galėčiau paminėti ir Vachtango Ananiano, kitos mažos tautos – armėnų – rašytojo, knygas, vos nepaskatinusias pabėgti iš namų…

Tačiau ne vaikystės prisiminimais noriu dalytis, o išsakyti susirūpinimą dėl to, kad pastarąjų metų vertimų vaikams geografija darosi labai ribota. Vis daugiau verčiama iš anglų kalbos. Na, dar šiek tiek iš vokiečių. Džiugu, kad pasirodė kelios ryškesnės prancūziškos knygos. Deja, iš tų vadinamųjų didžiųjų kalbų vis gausiau verčiama ir leidžiama ir akivaizdžiai vidutiniškų, masinį, „popsinį“ skonį ugdančių knygų. Visiškai užmiršta kaimynų – estų, latvių, rusų – vaikų literatūra, nematyti pastangų ką nors atrasti, surasti kitose mažose šalyse. Nors neabejotinai bent po keletą stiprių knygų tenai atsirastų. Be to, man vis atrodo, kad esama kažkokio mažų šalių pasaulėjautos, mentaliteto, socialinės patirties panašumo, atsispindinčio literatūros pasaulyje ir esmingai priartinančio knygą prie mūsų skaitytojų. Neseniai buvau priverstas labiau pasidomėti estų ir latvių vaikų literatūros raida – meninės, teminės paralelės su mūsų literatūra mažų mažiausiai stebina! Apie jas būsime skatinami pamąstyti skaitydami solidų šiuolaikinės estų klasikės Aino Pervik straipsnį šiame žurnalo numeryje.

Žinoma, leisti mažųjų tautų literatūrą yra rizikinga: leidėjai ne visada gali perskaityti originalą, savarankiškai jį įvertinti. O laukti ir tikėtis, kad mažos tautos knyga pasirodys, pavyzdžiui, angliškai, – beviltiška. Anglakalbių šalių skaitytojai ir net literatūros specialistai, be savųjų autorių, nieko daugiau nežino. Ir tai jų nelaimė, nes jie nesuvokia, koks įvairus ir spalvingas yra pasaulis… Šiuo požiūriu labai svarbi būtų vertėjų iniciatyva – juk tiek visokiausių kalbų pastaruoju metu išmokome! Labai konkretus žinių ir atradimų šaltinis yra IBBY kongresuose pristatomas IBBY Garbės sąrašas – įvairių šalių vertingiausių kūrinių anotacijos. Ne mažiau reikšmingi H. K. Anderseno premijos kandidatų portretai, skelbiami žurnale „Bookbird“. Šiuos duomenis pastaraisiais metais mes nuosekliai kaupiame. Aišku, tai kas kita nei komerciniai perkamiausių knygų sąrašai, į kuriuos leidėjai labiau linkę žvilgčioti. Tik ir vėl – tie sąrašai dažniausiai angliški… O be to, juose retai kada puikuojasi didžioji vaikų literatūra.

Niekaip neišeina iš galvos vienos leidyklos reakcija į ką tik čia išdėstytus samprotavimus: „Kas gi tau pirks estų autoriaus knygą?!“ Bet juk skaitytojui vaikui mažiausiai rūpi, kokia rašytojo pavardė ir kokios jis tautybės, – kad ir kaip dėl to būtų gaila…

Kęstutis Urba

Žurnalas „Rubinaitis“, 2004 Nr. 3 (31)

 

Straipsniai

NAUJOJO TŪKSTANTMEČIO ESTŲ VAIKŲ LITERATŪRA
TARP GĖRIO IR BLOGIO* (Apie fantaziją tarybinėje estų vaikų literatūroje)
CYPLIUKAS SKRENDA Į JAPONIJĄ*

Leonardo Žitkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms

VYTURIŲ GIESMĖ PALMIŲ PAVĖSY
„NEMOKYTOJIŠKA“ MOKYTOJO POEZIJA (L. Žitkevičiaus eilėraščių vaikams modeliai)

Mano vaikystės skaitymai

HUMORU – ŠIT KUO MAN ĮDOMI VAIKŲ LITERATŪRA

Paskaitykim, mama, tėti!

ŠIRLĖ, SIMAS IR PASLAPTYS* (Ištraukos iš apysakos-pasakos)

Supažindiname

ESTŲ VAIKŲ LITERATŪROS INFORMACIJOS CENTRAS

Atidžiu žvilgsniu

Idealusis bičių pasaulis
Kur veda Romeno Kalbri klajonės?
Ar būti savimi – tai būti dviese?

Bibliografija

2005 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai