KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

2006 m. kovo 31–gegužės 2 d. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje veikė paroda „Penki H. Ch. Anderseno premijos dešimtmečiai“. H. Ch. Anderseno medalį jau yra gavę 26 rašytojai ir 20 iliustruotojų. Parodoje buvo pateikta informacijos apie laureatus rašytojus, eksponuotos jų nuotraukos, knygos, biografinė, bibliografinė ir literatūrologinė medžiaga. Nors visi medaliu apdovanoti rašytojai yra garsūs vaikų knygų kūrėjai, Lietuvos skaitytojai ne visus jų vienodai gerai pažįsta, nevienodai medžiagos apie kiekvieną jų buvo pateikta ir parodoje. Deja, net trylikos laureatų kūryba lietuvių kalba nėra prieinama.

Balandžio 3 d. Nacionalinėje bibliotekoje iškilmingai paminėta Tarptautinė vaikų knygos diena. Pirmojoje renginio dalyje vyko literatūros kritikų, leidėjų ir bibliotekininkų pokalbis apie 2005 m. vaikų ir paauglių knygas.

Pirmiausia buvo pristatyta praėjusių metų vaikų ir paauglių knygų leidybos apžvalga, kurią pateikė Roma Kišūnaitė (LNB Vaikų literatūros centras). Po to kalbėjo komisijų, analizavusių ir vertinusių originaliąsias ir verstines knygas, atstovai: Džiuljeta Maskuliūnienė (ŠU), Vilija Dailidienė (Vilniaus licėjus), dailininkas Kazimieras Paškauskas.

Antrojoje, šventinėje, programos dalyje paskelbtos geriausios 2005 m. vaikų ir paauglių knygos bei įteiktos Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premijos. Buvo įteikti devyni įvairaus pobūdžio apdovanojimai.

Geriausios 2005 m. vaikų ir paauglių knygos titulą pelnė Kęstučio Kasparavičiaus Kvailos istorijos (leidykla „Nieko rimto“). Autoriui įteikta knygų karaliaus karūna ir pagrindinė premija. K. Kasparavičius buvo įvertintas ir kaip dailininkas – jo iliustruota H. Ch. Anderseno pasaka Coliukė („Nieko rimto“) pripažinta meniškiausiai iliustruota vaikų knyga.

Dailininkės Laisvydės Šalčiūtės sukurta paveikslėlių knyga Nykštuko kepurėlė („Baltos lankos“) išrinkta geriausia metų knyga mažiausiems skaitytojams.

Algimantui Zurbai įteikta premija už geriausią metų jaunimo knygą – romaną Melnragės akmenys („Gimtasis žodis“).

Specialus apdovanojimas už išradingai ir kūrybingai panaudotus tautosakos motyvus skirtas Selemonui Paltanavičiui už knygą Velniukas ir vieversiukas („Žara“).

Kaip reikšmingiausias metų vaikų ir paauglių literatūros debiutas buvo įvardyta Gendručio Morkūno knyga Vasara su Katšuniu („Tyto alba“).

Ši Valentino Ajausko iliustruota knyga pripažinta ir meniškiausiai iliustruota paauglių knyga.

Reikšmingiausiu ir meniškiausiu metų vertimu komisija pripažino Linos Būgienės verstą Melvino Burgesso knygą Eiprilės meilė („Alma littera“).

Literatūrologė Loreta Žvironaitė (VPU) pelnė Vaikų literatūros tyrimų ir sklaidos premiją už knygą Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje („Šviesa“).

Renginyje dalyvavo H. Ch. Anderseno ambasadoriai Vytautas Kernagis ir Veronika Pavilionienė, laureatų kūrybą skaitė aktorius Vaidotas Žičkus ir Žemynos pagrindinės mokyklos moksleiviai, dainavo „Liepaičių“ choras.

Tarptautinės vaikų knygos dienos renginius ir premijas rėmė Šarūnas Marčiulionis, dailininkas Algis Augustaitis, leidyklos „Gimtasis žodis“, „Žara“, „Nieko rimto“, „Tyto alba“, konsultacinė firma „Sabelija“, LR kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Renginio metu Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas įteikė Vaikų literatūros premiją. Ši tik pernai įsteigta premija skiriama už pastarųjų trejų metų nuopelnus vaikų literatūrai (už literatūros kūrinį ar kūrinius) bei už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą (už projektus, literatūrines ir kūrybines akcijas, literatūros kritiką ir kt.). Šių metų laureatais tapo rašytojas Vytautas V. Landsbergis ir Šiaulių apskrities P. Višinskio VB Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė.

Laureatus rinko švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovavo Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas. Premijos už literatūros kūrinius dydis – 60 MGL, už vaikų literatūros sklaidą – 40 MGL.

Balandžio 10 d. Panevėžio apskr. G. Petkevičaitės­Bitės VB galerijoje „Antrasis aukštas“ vyko Sergejaus Boiko knygos Didieji pasaulio pasakininkai („Šviesa“) pristatymas. Renginį organizavo knygos leidimo iniciatorės – buvusi Panevėžio rajono savivaldybės VB darbuotoja Janina Zlatkienė ir dabartinė darbuotoja Irena Navickienė.

Pristatyme dalyvavo knygos vertėjas Kęstutis Urba, bibliografinio literatūros sąrašo sudarytoja R. Kišūnaitė, Panevėžio bibliotekininkai, mokytojai, kolegijos studentai. Pristatant knygą kalbėta ir apie vaikų skaitymo problemas. Pasisakė Raguvos vidurinės mokyklos mokytoja Rita Karpavičienė, Panevėžio apskrities VB Moksleivių aptarnavimo skyriaus vedėja Ona Kaluinienė ir kt.

Ši knyga anksčiau buvo pristatyta ir Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo „Šviesos“ leidyklos atstovė Perpetua Dumšienė.

Balandžio 26 d. Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus VB vyko lenkų rašytojo Kornelio Makuszynskio knygos vaikams Šėtonas iš septintos klasės („Gimtasis žodis“) pristatymas. Tai buvo vienas iš Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių. Jame dalyvavo Lenkų instituto Vilniuje direktorius Mariuszas Gasztołas, knygos vertėja Rytė Janauskaitė, leidyklos „Gimtasis žodis“ direktorius Algis Paulauskas ir redaktorė Vida Bėkštienė.

Gegužės 2 d. Vilniaus pedagoginiame universitete vyko tarptautinė konferencija „Knygų skaitymo svarba vaikų ir jaunimo auklėjimui“. Tai vienas iš Lenkų knygos ir spaudos dienų renginių, kuriuos organizavo Lenkų institutas Vilniuje.

Prieš konferenciją buvo iškilmingai atidaryta lenkiškų vaikų ir jaunimo knygų paroda. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Lenkų kultūros instituto direktorius M. Gasztołas, VPU rektorius Algirdas Gaižutis, Lenkijos Respublikos ambasados atstovas.

Konferencijoje pranešimus skaitė prelegentai iš Lenkijos ir Lietuvos. Profesorė Joanna Papuzińska papasakojo apie Lenkijoje įgyvendinamas vaikų skaitymą skatinančias iniciatyvas. Viena reikšmingesnių – fondo „ABC 21“ skaitymo skatinimo programa, ypač pabrėžianti garsinio skaitymo svarbą.

Rašytoja Beata Ostrowicka pasakojo apie rašymo vaikams ir jaunimui ypatumus, specifiką, o Krokuvos knygos instituto direktorė Magdalena Ślusarska supažindino su savo institucijos veikla, Lenkijos vaikų knygų leidybos ypatumais.

LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Laimutė Jankauskienė papasakojo apie skaitymo skatinimo iniciatyvas Lietuvoje, o VPU dėstytoja Krystyna Syrnicka skaitė pranešimą, pateikiantį skaitybos padėtį ir iškeliantį skaitymo problemas mokykloje.

Gegužės 3 d. Kauno apskr. VB Vaikų literatūros skyrius Centriniuose rūmuose organizavo popietę vaikams „Gyvenimo knygą kaip pasaką skaityk“, kurioje svečiavosi rašytojas V. V. Landsbergis.

Prieš renginį buvo paskelbti du konkursai: rašinio – „Pažintis su Vytautu V. Landsbergiu“ ir piešinio – „Susitikus su Vytauto V. Landsbergio personažais…“ Juose dalyvavo trijų apskričių (Kauno miesto bei Kauno ir Jonavos rajonų) 1–9 klasių moksleiviai. Vaikai skaitė ir aptarė V. V. Landsbergio knygas, į rašytojo „pašto dėžutę“ rašė savo nuomones, atsiliepimus.

Popietės metu veikė piešinių ir rašinių citatų parodos bei rašytojui skirta jo kūrybos paroda. Rašytojas V. V. Lansbergis atsakė į vaikų klausimus, grojo gitara ir mokė vaikus dainų. Buvo parodyti du jo režisuoti filmai.

Renginio metu apdovanoti minėtųjų konkursų laimėtojai, o Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos dramos studija „Džiugena“ (vad. Marija Bareišienė) žiūrovams parodė nuotaikingą pasakos „Arklio Dominyko meilė“ inscenizaciją.

Gegužės 5–liepos 24 d. Nacionalinėje bibliotekoje veikė paroda „Paveikslėlių knygų kūrėja Beatrix Potter“. B. Potter (1866–1943) – garsi anglų rašytoja ir dailininkė, sukūrusi per tris dešimtis paveikslėlių knygų mažiausiems skaitytojams. Jos kūryba plačiai pasklidusi po pasaulį, išversta kone į 30 kalbų. Labiausiai rašytoją išgarsino pirmasis jos kūrinys – „Pasaka apie triušį Petriuką“. Didelį šios menininkės pripažinimą liudija gausūs jos kūrybos tyrimai, gyvuojančios B. Potter draugijos, įvairūs centrai, muziejai. Lietuvių kalba išleistos penkios jos knygelės.

Parodoje eksponuotos įvairių formų ir dydžių B. Potter knygelės, literatūrologinė, menotyrinė, informacinė medžiaga apie rašytoją ir jos kūrybą, įvairūs suvenyrai, žaislai, atributika.

Gegužės 9–18 d. vyko vaikų kultūros savaitė „Pastebėkime vaiką“, kurią surengė Švedijos ambasada Lietuvoje. Šalia kitų renginių vaikams – filmų, spektaklių, diskusijų ir žaidimų – daug dėmesio buvo skiriama garsinio skaitymo užsiėmimams. Švedų autorių vaikų kūrybą garsiai skaitė įvairių kultūros sričių atstovai: Vita Mozūraitė, Kęstutis Urba, Vida Narščiuvienė, Alma Braškytė, Greta Zabukaitė, Birutė Banevičiūtė, Viktoras Karpušenkovas ir kt.

Gegužės 12–13 d. Daugpilyje vyko tarptautinė vaikų literatūros konferencija „Skaitymas 5: penktoji pakopa“, kurią organizavo Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centras kartu su Latgalos centrine biblioteka. Panašios konferencijos Latvijoje vyksta kasmet nuo 1996 m., tačiau šiųmetė išsiskyrė tuo, kad surengta ne sostinėje, be to, į ją atvyko ir prelegentų iš kaimyninių šalių.

Konferencijoje dalyvavo Latvijos vaikų bibliotekų darbuotojai, o pranešimus skaitė vaikų literatūros ir skaitybos specialistai iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Lietuvai atstovavo dr. V. Mozūraitė (VU) ir R. Kišūnaitė (LNB VLC), kurių pasisakymų temos – „Paveikslėlių knyga vaiko pasaulyje“ ir „Vaikų literatūra Lietuvoje: knygų leidyba ir informacijos sklaida“.

Jaanika Palm iš Estijos vaikų literatūros informacijos centro pasakojo apie savo šalies vaikų literatūros apdovanojimus, iš kurių svarbiausias – „Nukits“ premija.

Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė latvių vaikų rašytojai Inesė Zanderė ir Maris Rungulis. Latvijos universiteto dėstytoja dr. Ilzė Stikanė apžvelgė pernai išleistus naujus latvių rašytojų kūrinius, kurių pasirodė apie 30. Apie praėjusiais metais išėjusius vaikų literatūros vertimus kalbėjo Daugpilio universiteto dėstytoja Rudytė Rinkeviča. Latvijos nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Silvija Tretjakova pateikė jau penkerius metus Latvijoje vykdomos skaitymo skatinimo programos „Vaikų komisija“ apžvalgą. Apie Švedijoje įgyvendinamas skaitymo skatinimo programas pasakojo vertėja iš švedų kalbos Mudytė Treimanė. Dzidra Stupanė iš Latgalos centrinės bibliotekos pristatė naują informacinę vaikų literatūros svetainę „Vaikų bibliogidas“ (<http://bibliogid.lcb.lv>).

Pabaigoje visi konferencijos dalyviai apsilankė „Zylytės“ vaikų bibliotekoje, kuri šiemet švenčia 55 metų jubiliejų.

Gegužės 19 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko vienas iš tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2006“ renginių – poezijos popietė su vaikų poetais. Eilėraščius skaitė ir su jaunaisiais klausytojais bendravo poetai Alma Karosaitė, Zita Gaižauskaitė, Paulina Žemgulytė, Valdemaras Kukulas, Liutauras Degėsys, Vacys Reimeris ir skaitovė Irena Plaušinaitytė. Renginį paįvairino Domanto Razausko atliekamos dainos.

Gegužės 31 d. Stokholme, dalyvaujant Švedijos princesei Viktorijai, 2006 m. Astridos Lindgren premija įteikta amerikiečių rašytojai Katherinai Paterson.

A. Lindgren premija, kurią įsteigė Švedijos vyriausybė, yra pati didžiausia pasaulyje vaikų ir jaunimo literatūros premija. Jos fondą sudaro 5 mln. Švedijos kronų (apie 530 000 eurų). Premija teikiama nuo 2003 m. garsiam ir daug nusipelniusiam rašytojui ir (arba) dailininkui (pagal nuostatus ją gali gauti ir vaikų literatūros tyrėjai bei skleidėjai) nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje gyvena ir kokia kalba kuria. Žiuri sudaro rašytojai, literatūrologai, dailininkai, kritikai, bibliotekininkai. A. Lindgren šeimai atstovauja jos anūkė Anika, dirbanti leidykloje.

H. Ch. Anderseno premijos vertinimo komisija paskelbė 2006 m. H. Ch. Anderseno premijos laureatus. Jais tapo rašytoja iš Naujosios Zelandijos Margaret Mahy ir vokiečių dailininkas iliustruotojas Wolfas Erlbruchas. Apdovanojimai laureatams bus įteikti rugsėjo mėnesį Macau mieste (Kinija) vyksiančiame IBBY kongrese.

Balandžio mėnesį pradėjo veikti atnaujinta interneto svetainė rubinaitis.lnb.lt. Ji šiek tiek pakeitė dizainą, išplėtė turinį, tapo vaikų literatūros informacijos svetaine. Dabar čia ne tik pristatomas „Rubinaičio“ žurnalas, publikuojami jo tekstai ir iliustracijos, bet ir pateikiama kita vaikų literatūros informacija. Svetainė anonsuoja ir apžvelgia vaikų literatūros renginius, įvykius, supažindina su naujausiais vaikų literatūros teorijos, istorijos, kritikos ir informacijos leidiniais, pateikia informacijos apie vaikų rašytojų apdovanojimus ir kt. Svetainėje yra publikacijų archyvas, paieškos sistema, galimybė komentuoti. Apsilankykite vaikų literatūros informacijos svetainėje adresu <http://rubinaitis.lnb.lt>.

Birželio 20 d. mirė poetas, IBBY Lietuvos skyriaus Garbės narys Martynas Vainilaitis.

M. Vainilaitis gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežerio kaime (Varėnos raj.). 1940–1953 m. mokėsi Mergežerio pradžios mokykloje, Varėnos ir Griškabūdžio vidurinėse mokyklose, buvo aktyvus literatų būrelio narys. 1957 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dab. Muzikos ir teatro akademijos) Teatrinį fakultetą. Nors studijavo aktorystę, tačiau pasirinko literato kelią.

1960 m. išleido pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį Vyturiai palydi plūgą. Tai pirma ir vienintelė jo knyga, skirta suaugusiesiems. Pirmas eilėraščių rinkinys vaikams Pupų pėdas pasirodė 1963 m. Tai ir buvo profesionalaus rašytojo kelio pradžia: išėjo eilėraščių knygos Varnėnų skudučiai (1967), Dundulis dunda (1969), poemėlė Ežio namas (1967), eiliuoti Kornejaus Čiukovskio, Samuilo Maršako kūrinių vertimai. 1971 m. pradėjo dirbti atgimusioje „Žvaigždutėje“, 1973–1995 m. buvo „Genio“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Jo kūryba sulaukė aukštų įvertinimų: rinktinė Mano volungėlė (1975) pelnė Respublikinę premiją (1976), po metų išėjęs rinkinys Spalvoti nykštukai – Kosto Kubilinsko premiją (1987). Didelis eilėraščių rinkinys Gegutės šaltinis (1988) užbaigė vieną reikšmingą kūrybos etapą.

Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje M. Vainilaitis žengė naują kūrybos žingsnį – ėmė rašyti didesnės apimties kūrinius. Pasirodė eiliuotos pasakos Bruknelė (1991), Kaulo bobos apžavai (1999), Pelėdos giesmė (2001), Sidabrinė kultuvėlė (2002), Karaliaus žentas (2003), Nykštukas Kilipštukas (2004), poemos Skruzdėlytė po kanopa (1994) ir Ežiukai devyžiukai (2000).

M. Vainilaičio kūryba įvertinta aukštais apdovanojimais: už nuopelnus vaikų literatūrai poetui įteikta Sostinės premija (1998), už „Kalvio pasaką“ (rankraštis) – Vytauto Tamulaičio premija (1998), Kaulo bobos apžavai pripažinti geriausia 1999 m. vaikų bei paauglių knyga ir apdovanoti IBBY Lietuvos skyriaus premija, o Sidabrinė kultuvėlė – geriausia 2002 m. vaikų poezijos knyga. 2004 m. M. Vainilaitis tapo pirmuoju Vaikų literatūros premijos laureatu ir pelnė tarptautinį apdovanojimą – jo pavardė įrašyta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Garbės knygą (IBBY Honour List). Už nuopelnus Lietuvos kultūrai 2003 m. M. Vainilaičiui įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.

Parengė R. K.

2006 metų RUBINAIČIO leidybą remia: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas; Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Gerbiamieji mūsų skaitytojai!

Siūlome įsigyti „Rubinaičio“ žurnalo priedus: Kęstučio Urbos straipsnių rinkinį PASISAKYMAI APIE VAIKŲ LITERATŪRĄ (2004) ir kolektyvinį straipsnių rinkinį H. Ch. ANDERSENAS IR LIETUVA (2006).

Pirmojo leidinio kaina 5 litai, antrojo – 10 litų.

Skambinkite į redakciją, rašykite – atsiųsime.

Redakcijoje galima įsigyti kai kuriuos ankstesniuosius mūsų žurnalo numerius. Skambinkite, rašykite – atsiųsime.

D Ė M E S I O !

„R u b i n a i t į“ galima įsigyti Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre. Nuo 2001 metų mūsų žurnalas prenumeruojamas.

„R u b i n a i t i s“ laukia Jūsų laiškų, klausimų, siūlymų. Bibliotekininkų, mokytojų, kultūros darbuotojų, žurnalistų prašytume informuoti apie reikšmingesnius literatūros, kultūros renginius vaikams, su vaikais. Informaciją skelbsime „Kronikoje“ – įdomios idėjos gali įkvėpti kitus!

Žurnalas „Rubinaitis“, 2006 Nr. 2 (38)