KOKS ĮVAIRUS PASAULIS!
Dalyvaudamas IBBY kongresuose visada šiek tiek pasijunti kaip bitė Maja iš Valdemaro Bonzelso knygos. Turiu galvoje tą atradimo džiaugsmą, kurį ji patyrė pirmąkart skraidydama: koks įdomus tas pasaulis, koks gražus…
Kopenhagos kongresas, 31-asis IBBY kongresas, buvo sudarytas iš visų tradicinių sudedamųjų dalių, tik gal kai kas vyko brandžiau, turiningiau. (Žinoma, buvo ir nepavykusių momentų, pavyzdžiui, Garbės knygos pristatymas…) Ir toks įspūdis, kad buvo kaip niekad tarptautinis. Veidų, spalvų, kalbų įvairovė…
Įspūdingas atidarymo koncertas, kurio moto – „Su Anderseno dvasia“. Puiku, beveik visi juk ir važiavome ir į Anderseno šalį, ne tik į kongresą. Džiaugėmės atpažinę Anderseno kūrybos pasaulį muzikoje, aktorių improvizacijose. Įspūdingi laureatų pasisakymai, bene pirmą kartą pasakyti ne angliškai, o gimtosiomis kalbomis. Gal jau tada sukirbėjo mintis apie pasaulio įvairovę ir lygias visų galimybes?
Ir visiškai toji mintis išsiskleidė per IBBY-Asahi premijos už skaitymo skatinimą pristatymą. Šįkart ji atiteko Laoso ir Ruandos atstovams. Iš filmuotos medžiagos matėme, jog dažnoje šalyje dar tik žengiami pirmieji žingsniai knygos link: steigiamos bibliotekos, mokomasi skaityti. (O štai pas mus eina į pabaigą valstybės palaikomi ir remiami Skaitymo metai!) Žavios laikysenos trisdešimtmetis rašytojas Ondjaki iš Angolos įspūdingame pasisakyme bemaž susigraudino: „Pamatęs Laoso vaizdus prisiminiau, kad penktą klasę baigiau mokykloje, kurioje per visus mokslo metus taip ir neatsirado nė vienos kėdės…“ O štai dabar jis jau trijų knygų autorius. Galime įsivaizduoti, kokią savitą patirtį perteikia jauniesiems skaitytojams.
Žinoma, visa ko pagrindas yra knygų, literatūros įvairovė, kurią jutome tiesiog pirštais – vartydami medaliui pristatytus, į Garbės knygą įrašytus kūrinius. Ir vis pagalvodami, kiek galimybių platesnį pasaulį pažinti iš knygų turi mažieji, jaunieji Lietuvos skaitytojai.
Suprantama, mūsų laikais literatūra nėra vienintelis įrankis pasaulio įvairovei pažinti. Paprasčiau, patogiau įsijungti televizorių ir grožėtis egzotiškais vaizdais. Tačiau jausenos, psichologijos, pasaulėžiūrų įvairovės niekas geriau neperteiks kaip knyga. Sakysite, vertimų vaikams ir jaunimui turime išties daug. Taip, bet ar daug knygų, kurios ugdytų platesnio, kitokio pasaulio, kitokio žmogaus suvokimą, supratimą? Vis smarkiau įsisuka komercinių vertimų ratas, vis daugiau banalių žaidimų ir užsižaidimų su raganaitėmis lilėmis, su „myli–nemyli“, kurie tikrai neugdo globalesnio mąstymo, o tik įtvirtina banalumą ir provincialumą.
Jau pripažįstame, kad mūsų visuomenėje vis aktualesnė darysis tolerancijos problema. Literatūra ją ugdydama gali daug prisidėti. Kongreso pranešimuose ne sykį prie tos temos buvo priartėta. H. Ch. Anderseno premijos laureatė Maria Machado ją aptarė gretindama nacionalinės ir verstinės literatūros reiškinius. „Kai vaikas skaito knygą, kurioje labai ryškus jo šalies kultūrinis tapatumas, jis gal ir galėtų pasigėrėti: „Ak, kokie mes nuostabūs…“ Taip, ir tai labai gerai. Bet jis niekada neturėtų prieiti prie išvados, kad mes – daug geresni už kitus.“
IBBY veikla – tai literatūriniai, kultūriniai, tradicijų, pasaulėžiūrų mainai, kuriems nematyti pabaigos. Naujasis Anderseno premijos laureatas Jürgis Schubigeris savo pasisakymą baigė labai šmaikščiai ir prasmingai: IBBY, URBI ET ORBI.
Kęstutis Urba
Žurnalas „Rubinaitis“, 2008 Nr. 3 (47)
