Palangos Juzė, virtęs emblema
Retas literatūros personažas tampa visuotinai žinoma emblema. Tad galime pasidžiaugti Motiejaus Valančiaus Palangos Juzės sėkme ir garsu. Jūzupas Viskantas, pasiėmęs siuvėjo reikmenis ir smuikelį, keliauja per Lietuvos kaimus ir apsiuva jų žmones, sykiu ir pamoko dainų, giesmių, žaidimų. Palangos Juzės (1869) pagrindinis veikėjas yra ir amatininkas, ir menininkas, rašytojui pavyko sukurti tikrai įdomų personažą. Kas neprisimena aprašymo, kaip Jūzupas ritasi nuo Žąsino kalno? Valančiaus tekstas gyvas, pilnas ištiktukų, priverčiąs nusišypsoti ir vaiką, ir vyresnį skaitytoją.
Svarbu ir tai, kad didaktinė apysaka yra sulaukusi gausybės meninių interpretacijų (galvoje turimos ne tik kūrinio iliustracijos). Keliaujančio siuvėjo motyvą labai pamėgę tautodailininkai – sukurta nemažai liaudies skulptūrų, taikomosios dailės kūrinių, suvenyrų. Maža to, sovietmečiu Palangos Juzės personažas tapo tuometinių buitinio gyventojų apatarnavimo kombinatų, kuriuose būdavo įsikūrusios ir siuvyklos, emblema. Palangos Juzės bareljefai, kalinėti metalo ir kitokie taikomojo meno kūriniai papuošdavo pastatus. Kai kurie jų iki šiol yra išsaugoję savąjį Palangos Juzę, ir tai labai džiugina. Antai Pakruojyje ant buvusio Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastato, kur ir šiandien tebeveikia siuvykla, Palangos Juzės bareljefas sustabdo praeivių žvilgsnį, puošia miestelį. Bet kai kuriuose miestuose senieji pastatai buvo nugriauti ar rekonstruoti, o meninės iškabos tiesiog nuimtos, tik blogai, kad jos nežinia kur dingo… Tikrai jų būta Kaune, Telšiuose, Pasvalyje ir kitur. Šie meno kūriniai galėtų praturtinti mūsų muziejų fondus ar net gyvuoti kitose tinkamose vietose.
Labai populiarus motyvas – Palangos Juzė, įkurdintas ant klumpės. Tokią jau etalonu tapusią skulptūrėlę 1958 m. yra sukūręs salantiškis tautodailinkas Petras Kalenda (1904–1986)1. Palangos Juzės ant klumpės versiją turėjo ir poetas Teofilis Tilvytis, dabar šį memorialinį daiktą saugo Maironio lietuvių literatūros muziejus. 1976 m. Lietuvos dailės kombinatas „Dailė“ gamino Palangos Juzės suvenyrus (variantą su klumpe) Maskvos olimpiadai. (Šiame kontekste būtina prisiminti, kad „Palangos Juzė“ yra vienas seniausių pavasarinių futbolo turnyrų Lietuvoje, pirmą kartą Palangoje surengtas 1962 m. ir gyvuojantis iki šiol2.) Įdomu, kad Palangos Juzę sovietmečiu buvo galima išvysti ir ant degtukų dėžučių etikečių (buvusio degtukų fabriko „Liepsna“ produkcija). Palangos Juzės skulptūrėlę yra išdrožęs ir garsus tautodailininkas Ipolitas Užkurnys.
Palangos Juzės skulptūrėlių dar galima įsigyti tautodailininkų mugėse. Vieną jų, sukurtą garsaus telšiškio tautodailininko Vaclovo Banevičiaus, šių eilučių autorė 2001 m. nusipirko rudeninėje Šiaulių dienų mugėje. Skulptūrėlių (ir dekoratyvinių paveikslų, bareljefų) galima aptikti antikvariatuose, sendaikčių parduotuvėse. Skiriasi Jūzupo veido išraiška, drabužiai, bet beveik visada išlaikomi pagrindiniai atributai – didelės, stilizuotos žirklės ir smuikas. O kartais pamėgtasis Palangos Juzė sušvinta ir šiuolaikinėse reklamose, skelbimuose. Antai Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka Palangos Juzę pasitelkia reklamuodama projektą „Palangos Juzė: pažink, išmok, kurk!“.
Vienas naujausių ir originaliausių Palangos Juzės įprasminimų – žaislinių kaladėlių virtuozo Roko Mikšiūno sukurta Palangos Juzės figūra iš 30 tūkst. juodų ir baltų lego kaladėlių. Kaladėlių meistrą įkvėpė „Palangos Juzė“, sovietmečiu kybojusi Kauno Savanorių prospekte ant vieno iš pastatų – Buities paslaugų rūmų, vadintų „Juze“. „Šį nugriovus, Juozo Ruzgos kurta iškaba dingo, tačiau liko ne vieno vyresnės kartos miestiečio atmintyje. (…) Nuo šiol naujieji „Palangos Juzės“ namai – bendruomenės kūrybos namai „K.I.N.A.S Panemunė“, – skelbta laikraštyje Kauno diena3.
Pasidairykime po savo tėvų ir senelių namus – gal kur prisiglaudusi ir Palangos Juzės skulptūrėlė? Verta pasidžiaugti, kad ji išsaugota, nupūsti dulkes ir sugrąžinti lietuvių pamėgtąjį literatūrinį personažą į lentyną. Tegu saugo namų biblioteką! Patogiai įsitaisius galima vėl pasklaidyti senąją knygą, paklausyti puikaus 1966 m. sukurto radijo spektaklio „Palangos Juzė“4. O gal kas esate girdėję Vytauto Paltanavičiaus simfoninę poemą „Palangos Juzė“ (1960)?
Parengė Džiuljeta Maskuliūnienė (LNB)
________________________
1 Marija Kuodienė, „Lietuvių liaudies meno paroda „Mediniai stebuklai“, Tautodailės metraštis: Šiaulių kraštas, Nr. 35, 2018, p. 50–59, interneto prieiga: https://www.lietuvostautodaile.lt/ wp-content/uploads/2019/01/TM35_.pdf (žiūrėta 2026-03-18).
2 „Palangos Juzė“: futbolo turnyro istorija ir dabartis“, Čiuožiu.lt , 2026-03-05, interneto prieiga: https://ciuoziu.lt/palangos-juzesfutbolo- turnyras-taure/ (žiūrėta 2026-03-18).
3 Plačiau žr. Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė, „Palangos Juzė“ keliasi į Panemunę“, Kauno diena, 2025-04-17, interneto prieiga: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/ palangos-juze-keliasi-i-panemune-1222209 (žiūrėta 2026-03-18).
4 Radijo vaidinimas „Palangos Juzė“ pagal Motiejaus Valančiaus Palangos Juzę. Radiofonizacijos autorė Aldona Liobytė, režisierius Vladas Jurkūnas, garso režisierius Regimantas Kudirka, 1966 m., interneto prieiga: https://www.lrt.lt/ radioteka/irasas/1010518618/radijo-teatras-palangos-juze?gad_ source=1&gad_ (klausyta 2026-03-18).
Žurnalas „Rubinaitis“, 2026 Nr. 1 (117)
