Savęs ir pasaulio pažinimo maršrutai su knyga vaikams (2025 m. lietuvių autorių pažintinių knygų apžvalga)

Smalsumas dažnai siejamas su vaikyste, nes būtent šiuo amžiaus tarpsniu žmogaus smegenys vystosi intensyviausiai, vaikas aktyviai tyrinėja aplinką ir save. Psichologai ragina tėvus būti kantrius, vaikų smalsumą skatinti įtraukiant juos į įvairias veiklas, eksperimentus, o kartais tiesiog leidžiant panuobodžiauti. Specialistai taip pat pataria žinias, informaciją pateikti palaipsniui, leisti vaikams ir patiems ieškoti atsakymų ar kūrybinių sprendimų. Vienas iš puikių pagalbininkų, laipsniškai įvedantis vaikus į žinių pasaulį, yra vertingos pažintinės knygos, o pasirinkti tikrai yra iš ko.

2025-ųjų lietuvių autorių pažintinių knygų derlius ne tik gausus, bet ir džiuginantis savo temų, formų įvairove, taip pat ir kokybe. Šalia klasikinio stiliaus enciklopedinio tipo leidinių nemažai išleista pažintinių beletristinio siužeto knygų, terapinių ar specialiosios paskirties knygų, skirtų emocinių ar skaitymo sunkumų turintiems vaikams, vis dažniau pažintiniam turiniui perteikti pasitelkiamas komikso žanras.

Knygose atgyjantis gamtos pasaulis

Galime didžiuotis, jog Lietuva turi profesionalų pažintinių knygų apie gamtą kūrėją ir talentingą pasakotoją Selemoną Paltanavičių. Šiemet 70 metų jubiliejų švenčiantis rašytojas, gamtininkas yra nepralenkiamas savo darbštumu ir kūrybiškumu, gebėjimu sužadinti bet kokio amžiaus skaitytojų smalsumą, jo knygos laukiamos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Šiuo metu į latvių kalbą jau išverstos šešios knygos, pora knygų yra išverstų ir į estų kalbą.

Praėjusiais metais Paltanavičiaus knygų kolekciją praturtino net kelios knygos – garsais papildytas paukščių nuotraukų albumas patiems mažiausiems, puiki pažintinė pasaka Skruzdėliuko užrašai. Metai skruzdėlyne (iliustravo Eídvilė, „Alma littera“), du atnaujinti gamtos įvairovę ir metų ciklą pristatančių knygų leidimai.

Daugiau dėmesio apžvalgoje norėtųsi skirti solidžiam autoriaus leidiniui Šaltakraujai („Alma littera“), liudijančiam biologo nuoseklumą leidžiant gyvūnijos įvairovę pristatančias knygas. Nors naujausioje knygoje pasakojama apie šaltakraujus, tačiau patyrusio pasakotojo tonas kaip visada yra labai šiltas, daug dėmesio skiriama jaunojo skaitytojo gebėjimams ir smalsumui. Pasakojimas pradedamas rašytojo prisiminimu iš vaikystės apie ankstyvą pavasarį ant ledo rastą varlę ir prieš vaikų akis įvykusį tikrą stebuklą – brolio rankose varlė sušilusi ir atgijusi. Žingsnis po žingsnio gamtininkas paaiškina, jog visus šaltakraujus sieja priklausymas nuo aplinkos temperatūros. Knygoje atskirais skyriais pristatomos žuvys, varliagyviai, ropliai ir įvairios jų rūšys, nuo seno gyvenančios Lietuvoje arba čia įsikūrusios neseniai ir laikomos invazinėmis.

Knygoje detaliai paaiškinama gyvūnų biologija, kūno sandara, mityba, dauginimasis, gyvenamoji aplinka, tad imlesni jaunieji gamtininkai suras sudėtingesnės mokslinės informacijos, o tie, kurie dar niekada rankose nėra laikę varlės ar matę žalčių, tikrai susidomės kokybiškomis nuotraukomis ir neatsispirs žaismingam autoriaus kvietimui sužinoti apie žuvų vaikystę, apie netikras ar tik vieną šoną turinčias žuvis, apie česnaku kvepiančias varles, apie tai, kodėl jauni varliukai turi uodegas ir kodėl ne visi uodeguotieji yra gyvatės. Knygą tradiciškai baigia skyrius, kuriame aptariama ilgaamžė žmogaus ir gyvūno kaimynystė, kurią liudija Lietuvos vietovardžiai, įvairūs tikėjimai, pasakos, patarlės, liaudies meno dirbiniai.

Įvairialypę ir išsamią žmogaus ir gyvūnų ryšio ir savitarpio pagalbos galimybę atskleidė archeologės Sigitos Mikšaitės knyga Istorija vizgina uodegą. Trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje (iliustravo Reda Tomingas, Lietuvos nacionalinis muziejus). Ši knyga lydėjo puikią to paties pavadinimo parodą Vilniuje, surengtą Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose (kuratoriai dr. Povilas Blaževičius, Sigita Mikšaitė). Paroda baigėsi, ne visi spėjo ar galėjo ją pamatyti, o štai knyga gali atkeliauti į kiekvienus namus ar biblioteką. Pasitelkusi archeologinius, istorinius faktus knygos autorė atskleidžia, jog šunys iš tiesų yra neatsiejami žmogaus gyvenimo palydovai. Knygoje rastas geras balansas tarp pažintinės ir pramoginės funkcijos – pasakotojo vaidmuo patikėtas apibendrintam personažui šuniui, kuris, remdamasis savo šunišku požiūriu, žaismingai pristato šunų ir beuodegių, t. y. žmonių, skirtumus, jų partnerystę ir draugystę nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Pasakojimas apie šunis knygoje atskleidžia ir žmogaus istoriją, supažindina su jo mąstymu, tikėjimais, veiklos sferomis, mūsų regione vykusiais istoriniais įvykiais. Sumaniai vaikams pristatoma socialinė žmonių ir šunų gyvensenos įvairovė, pavyzdžiui, šuo dvariškis kviečia paskaičiuoti neįtikėtinas valdovo išlaidas augintinių gerovei, o pasakojimas apie prie būdos pririštus kiemsargius arba „laisvuosius“ miestiečius papildomas tarmiškais tautosakos tekstais (sakmėmis, pasakomis, tikėjimais) iš įvairių Lietuvos regionų. Knygoje ir daugiau turinio, susijusio su kalba – galima sužinoti, kaip loja skirtingų šalių šunys, išmokti vaizdingų posakių apie šunis. Į pasakojimą integruojama labai įvairialypė informacija – supažindinama ir su šuns biologija, ir su Lietuvos bei viso Baltijos regiono istoriniu, kultūriniu kontekstu, žymiomis asmenybėmis, meno dirbiniais, kuriuose vaizduojami šunys. Siužetinius pažintinio turinio pasakojimus papildo „Faktų skanukai“, kuriuos ne tik vaikai, bet ir vyresnieji praris kaip šuo muilą, tad – skanaus!

Kelionių dienoraščiai ir nepaprasti susitikimai

Lietuvos leidyklos kone kasmet išleidžia vaikams skirtų įvairių knygų Lietuvai ir jos istorijai pažinti. Ne viena jų yra išėjusi ir dailininkės, rašytojos Linos Žutautės sumanytoje „Kakės Makės“ knygų serijoje. Kaip sėkmingai pavykusį, adresatą atitinkantį šios serijos leidinį galima išskirti pažintinių ir edukacinių knygų vaikams kūrėjos Linos Matiukaitės knygą Ieškok ir surask. Nepaprasta kelionė po Lietuvą (iliustravo Laima Zulonė, „Alma littera“). Knygoje pateikiamas lietuvių vaikams gerai pažįstamos Kakės Makės kelionių dienoraštis, kuriame ji dalijasi savo įspūdžiais iš įvairių Lietuvos vietų, aplankytų kartu su tėvais, močiute, šuneliu Čiūčia ir katinu Piratu.

Knygoje harmoningai išlaikomas siužetinis kūrinio rėmas – kiekviename atvarte pateikiama nauja tema, ji pristatoma keliais glaustais sakiniais, susijusiais su Kakės Makės šeimos gyvenimu ir pomėgiais. Vasarą Kakė Makė leidžiasi į turistinį žygį prie Lietuvos upių ir ežerų, poilsiauja Baltijos pajūryje, kur ieško gintarų, aplanko Palangos gintaro muziejų, stebi Klaipėdos laivų paradą. Rudenį mergaitė kartu su tėvais vaikščioja po mišką Zarasų rajone ir svarsto, ar iš tiesų seniausiam Lietuvos ąžuolui yra 1 500 metų, o jo kamienu galima nusileisti į požemio pasaulį. Gamtos grožybes Kakė Makė pataria pamatyti iš įvairiose Lietuvos vietose pastatytų apžvalgos bokštų, o pasigrožėjus panoramomis apsilankyti pas ūkininkus. Lietuvos gamtos cikliškumą ir kultūrą leidžia pajusti knygoje pristatomos kalendorinės ir tradicinės lietuvių šventės – Joninės, Užgavėnės, Velykos. Nepamirštamos ir miesto pramogos: Kakės Makės šeima lankosi teatruose, mugėse, krepšinio varžybose, daugybėje vaikams įdomių muziejų. Knyga ne tik suteikia informacijos, bet ir gali būti gera pagalbininkė lavinant vaiko kalbinę raišką. Svarbų vaidmenį knygoje atlieka žaismingos ir informatyvios iliustracijos – jose daug įdomių gyvenimiškų ir humoristinių situacijų, tad yra ką pasakoti. Be to, prie kiekvienos temos atskiroje maketo juostoje pateikiama 14–19 įvairių objektų piešinių su jų pavadinimais – ieškant tų objektų didžiajame piešinyje ugdomas vaikų pastabumas. Pažintinio ir pramoginio turinio dermė knygoje veikia tarsi edukacinis žaidimas, kviečiantis analizuoti, patirti, ieškoti ir surasti.

Smagiai keliauti ir artimiau susipažinti su dabartiniais Šiauliais jaunuosius skaitytojus pakvietė iliustruotoja Greta Alice spalvingame komikse Akmenėlis. Miesto žvėrinčiaus paslaptys (Šiaulių dailės galerija). Tai žinomos knygų vaikams iliustruotojos debiutas siužetinės istorijos pasakotojos vaidmenyje – reikia pripažinti, gana patrauklus. Knyga skirta Šiaulių pėsčiųjų gatvės (šiauliečių vadinamos bulvaru) mažajai architektūrai pristatyti. Į pagalbą autorė pasitelkė pasakotoją – bulvare prie Šiaulių dailės galerijos „sėdintį“ akmenį Samogitą, kuris sumano „pramankštinti kojas“ – atsiplėšia nuo suolo, atlieka kelis komiškus „pramankštukus“ ir patraukia pasivaikščioti. Šiaulių svečiams bus įdomu surasti, o šiauliečių vaikams – atpažinti Vilniaus gatvę puošiančius meniškus akcentus: milžino batus, tris pilvotus nykštukus, į beždžiones panašias chimeras, stulpą apsivijusią gyvatę, fontane įsitaisiusius pelikanus, ant laikrodžio tupintį gaidį, vėžį, saugantį savo „smirdaletes“ nuo vaikų, o gal vaikus nuo jų. Žiūrėti ne tik po kojomis, bet ir pakelti akis į viršų pakvies ir bulvaro namų stogais „vaikštinėjantys“ katinai. Į knygą integruoti ir veiklų pasiūlymai: išbandyti akmenėlio kibinų receptą, išmokti pasisveikinti dvidešimčia pasaulio kalbų – tų, kurias moka nepaprastasis bulvaro gaidys. Knygos pabaigoje įdomios informacijos ras ir vyresni skaitytojai – komikso autorė supažindina su tikraisiais Šiaulių mažosios architektūros kūrinių pavadinimais, atsiradimo istorijomis ir menininkais, taip originaliai papuošusiais Šiaulius.

Kaip ryškią pastarųjų metų pažintinių knygų tendenciją galima įvardyti sėkmingą muziejų bendradarbiavimą su žinomais autoriais ar iliustruotojais, gebančiais talentingai papasakoti istorijas ir sudominti jomis vaikus. Vis dažniau tai daroma pasitelkiant komikso žanrą ar jo elementus. Šio žanro fragmentiškumas skatina autorius išryškinti įdomiausius pristatomų asmenybių ar vietų faktus, paieškoti išraiškingų ar humoristinių situacijų, kurios sumažintų atstumą tarp šiuolaikinio vaiko ir istorinio laikotarpio. Vienas iš tokių neeilinių pavyzdžių – populiarios komiksų autorės Miglės Anušauskaitės knyga Geriausias žodis. Komiksas apie Sirvydą, žodyną ir žiurkę (Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka). Šio pradinukams ir į paauglystę jau įžengiantiems vaikams skirto komikso pagrindinis personažas yra smalsi ir išsilavinusi Baroko žiurkė – XVII a. pradžios mokslininkė, tyrinėjanti žmones. Aplinkybės susiklosto taip, jog žiurkė ima stebėti iš Anykščių krašto bajorų kilusį išsilavinusį kunigą, jėzuitų vienuolį Konstantiną Sirvydą (1579–1631). Jis buvo reikšmingiausia Lietuvos Baroko epochos lietuvių raštijos figūra, laikomas lietuvių prozos, leksikografijos pradininku, buvo pirmojo lietuvių ir baltų kalbų žodyno autorius. Istorijos pasakotoja nuseka Sirvydą į Vilnių, stebi jaunojo kunigo užsidegimą mokytis, susidomėjimą lietuvių kalba. Animalistinės pasakos elementai komikse glaudžiai sulydyti su Sirvydo biografine linija – žiurkė nėra tik jos pasakotoja: ji, kaip ir jos stebėjimų objektas, rengia lietuvių kalbos žodyną. Istorijos pabaigoje skaitytojas pamato ir žiurkės tyrimo rezultatą – degtukų dėžutės dydžio „Žmonių–žiurkių kalbų žodyną“. Komikse autorė integruoja jaunam skaitytojui nežinomų, rečiau vartojamų žodžių, Baroko epochos socialinių vaidmenų paaiškinimus, iliustracijoms pasitelkia autentiškus senųjų žodynų rašto šriftus, žaismingai ir įtraukiai pristato ir filologijos mokslą, ir kultūrinę, istorinę XVII a. Vilniaus ir Europos aplinką.

Į neeilinį susitikimą su istorine asmenybe paauglius pakvietė ir vaikų literatūroje debiutuojantis filosofas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Laurynas Peluritis savo knygoje Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas (iliustravo Živilė Žvėrūna, „Phi knygos“). Tai pirmoji leidžiamos serijos „Mažieji Platonai“ knyga, kurią parašė lietuvių autorius ir kuri pasakoja apie žinomą Lietuvos filosofą. Šį bandymą pastebėjo ir IBBY Lietuvos skyriaus ekspertų komisija, nominavusi knygą Aldonos Liobytės premijai už geriausią 2025 m. debiutą. Knygoje pristatomas Vosylius Sezemanas (1884– 1963) – neokantizmo filosofijos atstovas, dėstytojas, Aristotelio veikalo Estetika vertėjas į lietuvių kalbą, lietuviškosios filosofijos terminijos kūrėjas. Sezemanas gimė Vyborge, surusėjusių vokiečių šeimoje, studijavo Sankt Peterburge, Marburge, Berlyne, po studijų rinkosi dėstytojo kelią, atvedusį jį į Lietuvą, į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Knygos siužetas apima tą profesoriaus gyvenimo laikotarpį, kai 1939 m. rudenį jis su šeima persikėlė gyventi ir dirbti į sovietų Lietuvai grąžintą sostinę Vilnių. Beveik du dešimtmečius Lenkijos aneksiją patyrusiame istoriniame mieste profesorių pasitiko daugybė netikrumo ir šešėlių – politinės permainos, sovietų okupacija, Europoje prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, sovietinės, o vėliau ir nacistinės represijos. Knygoje Peluritis konceptualiai derina biografinį ir fikcinį naratyvą, o aprašomo laikotarpio žmonių psichologinę savijautą ir istorinį kontekstą puikiai perteikia jaunos menininkės Žvėrūnos iliustracijos. Kūrinio protagonisto pašnekovu ir gyvenimo palydovu tampa iš Vilniaus senamiesčio šešėlių išnirusi mitologinė būtybė – Baziliskas. Šį personažą knygos autorius pasitelkia kaip baimės, nerimo ar nežinios metaforą. Istorijos pradžioje Baziliskas yra alkanas, nuolat šiepia dantis, bando išgąsdinti profesorių, tačiau filosofas ne tik neišsigąsta tamsumų būtybės, bet ir ją prisijaukina – pamaitina, pradeda su ja diskutuoti apie gėrio ir grožio santykį, gėrio ir blogio prigimtį. Geraširdis estetikos, filosofijos istorijos, fenomenologijos ir logikos dėstytojas ne tik studentams, bet ir Baziliskui kantriai dėsto senovės filosofų mintis, kad gėris pasirodo per sielos dorybes – teisingumą, narsą, išmintį ir saiką. Knygos skaitytojai sužino, jog filosofas buvo ne tik teoretikas, bet ir asmenybė, kuri ir gyvenime laikėsi šių principų – sportavo, buvo disciplinuotas, okupacijų metais palaikė studentų dvasią, savo namuose slėpė studentę žydę. Pasibaigus karui ir Lietuvą okupavus sovietams, mokslininko tiesa nesutapo su okupantų tiesa, tad profesorius buvo ištremtas į Sibirą. Istorijos pabaiga taip pat simbolinė – į Vilnių po tremties grįžęs profesorius susitinka su jo pasiilgusiu Bazilisku, bet, užuot liejęs nuoskaudas, filosofas pakviečia jį pasigrožėti saulėlydžiu. Abu bičiuliai pripažįsta, jog kad ir kas vyktų aplinkui, saulėlydis yra gražus. Šis kūrinio pabaigos vaizdinys sugretinamas ir su filosofo gyvenimo saulėlydžiu, o jaunam skaitytojui dar kartą primenama, jog „grožio kaip vertybės viltis lieka su mumis net tamsiausiais laikais, jo negali sunaikinti net pikčiausios jėgos, nes grožis yra aukščiau jų galių“ (p. 45). Tokia dvasinė laikysena lietuvių kalboje dažnai reiškiama rožinių akinių frazeologizmu, o knygos dailininkė tai išreiškė ryškiai rožiniu knygos viršeliu. Konceptualu nuo pradžios iki galo. Mąstantiems jaunuoliams patiks, naudinga būtų juos pakviesti ne tik susipažinti su Sezemanu, bet ir paanalizuoti knygos semantiką.

Girdėtų istorijų naujas aidas

Dar 2024 m., ruošiantis paminėti žymiausio Lietuvos dailininko Mikalojus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, vaikams išleista nemažai įvairaus pobūdžio leidinių, tačiau ne visi jie buvo sėkmingi. Čiurlioniados judėjimas vyko ir 2025-aisiais išleistos dar trys knygos vaikams, iš kurių išsiskiria Vilniaus M. K. Čiurlionio namų edukatorės, muzikės Mildos Pleitaitės ir Kazimiero Momkaus knyga Kastukas sugrįžo (iliustravo Vaida Kunigėlytė, Vilniaus M. K. Čiurlionio namai).

Kiekviename knygos atvarte pateikiama trumpa, tikrais faktais paremta biografi nė novelė, chronologiškai supažindinanti su Konstantino, artimųjų švelniai vadinto Kastuku, šeima, jo vaikystės aplinka ir išdaigomis, emocijomis, talento užuomazgomis ir jų išsiskleidimu menininko studijų ir brandos metais. Kai kuriose novelėse galima atpažinti ir kitų autorių knygose vaikams aktualizuotas istorijas¹, tačiau šįkart tikslas platesnis – pristatyti visą Čiurlionio gyvenimą. Knygoje skaitytojas nukeliamas į įvairias su Čiurlionio gyvenimu susijusias ir dabar memorialinėmis laikomas vietas, yra kviečiamas keliauti menininko studijų ir kelionių maršrutais po visą Europą. Ruošdamiesi leisti knygą autoriai detaliai išstudijavo istorinį ir kultūrinį kontekstą, įvairius dokumentus, korespondenciją, tad natūralu, jog papasakojama ir nepaprasta Čiurlionio ir jo žmonos Sofi jos meilės istorija, nenutylima ir apie liūdną jauno menininko gyvenimo pabaigą, pasakojimą apie kurią knygos dailininkė sušvelnina vaizdinėmis metaforomis. Knygą papildo informaciniai komentarai apie menininko draugus, rėmėjus, kultūros ir mokslo veikėjus, įvairius istorinius ar biografi nius faktus. Meniškos, Čiurlionio paveikslų spalvų gamą atkartojančios iliustracijos, stilizuotai perpieštos ar į piešinius integruotos istorinės nuotraukos, atvirukai, laiškai nepastebimai įtraukia skaitytoją į menininko gyvenamojo laikotarpio ir vaizduotės pasaulį, glaudžiai sujungia praeitį su dabartimi. Nors knygos nepavadinsi novatoriška, tačiau tai yra vienas iš geresnių šios temos leidinių vaikams, be to, knyga puikiai tiks ir tėvams, pedagogams, norintiems kalbėtis su vaikais apie kūrybą, svajones, pašaukimą – apie tai, kaip mažas berniukas iš nedidelio Varėnos miestelio tapo vienu ryškiausių Lietuvos menininkų.

Ne novatoriškumu, o nuoseklia kokybe pasižymi ir dar viena knyga – rašytojos Linos Mickutės ir iliustruotojos Birutės Bikelytės Iliustruota Žemaitės gyvenimo ir kūrybos istorija („700 eilučių“). Tai jau trečia šių autorių analogišku pavadinimu leidžiamos serijos knyga apie žymius Lietuvos kultūros žmones – 2018 m. išleista knyga apie Vydūną, 2020 m. – apie Vaižgantą. Pasirodžius pirmajai knygai iliustruotoja Bikelytė buvo nominuota IBBY Lietuvos skyriaus premijai už meniškiausias dvispalves iliustracijas, o štai 2025 m. knygas vaikams ir paaugliams vertinusi komisija nutarė nominuoti autores geriausios pažintinės knygos premijai, nes reikšminga yra ne tik ši konkreti knyga apie Žemaitę, vertinga yra visa serija. Džiugina, jog šįkart atkreiptas dėmesys į moterų svarbą lietuvių tautiniam ir socialiniam sąmonėjimui. Išleisti knygą apie Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę (1845–1921) autores galėjo paskatinti 2025 m. minėtas rašytojos 180 metų jubiliejus – ir pasirinkimas pasiteisino: dabar šios knygos ir Žemaitės kūrinių skaitymą galima kūrybingai jungti ir su Kaune Maironio lietuvių literatūros muziejuje surengtos parodos „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“ aplankymu (paroda veiks iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos), kartu su šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje dalyvavusia ramygaliete studente Rugile Ulyte smagiai sudainuoti jos sukurtą dainą „Ikona Žemaitė“.

Knygoje rašytoja pristatoma kaip smalsi, mylinti, stipri ir dėl kitų pasiaukojanti asmenybė. Jos individualus gyvenimo kelias liudija ir lietuvių tautos kultūros pastangas išsilaisvinti iš polonizacijos, rusifikacijos, socialinio užguitumo. Knygos autorės sumanymas kiekvieno skyriaus pradžioje pateikti Žemaitės kūrinių citatų subtiliai atskleidžia rašytojos kūrinių temas, skatina palyginti jas su pačios rašytojos gyvenimo patirtimi ir padeda suvokti, jog visa rašytojų kūryba yra iš gyvenimo, o gyvenimas yra kūryba. Skaitant knygą jaučiamas Mickutės tekstams būdingas ritmas, jis sušvelnina racionalius ir nekintančius fakto literatūros kampus. Knygos pasakojimą žaismingai papildo ir Bikelytės pieštos komikso stiliaus iliustracijos, vizualizuojančios komiškas, kiek satyriškas rašytojos gyvenimo situacijas, pabrėžiančios rašytojos originalumą (iliustracijose Žemaitė atpažįstama iš visą gyvenimą atkakliai ryšėtos skarelės), sumažinančios atstumą tarp kanoninės rašytojos ir šiuolaikinio jaunojo skaitytojo.

Ar įmanoma įveikti neįveikiamus atstumus?

Pažintinė literatūra vaikams ir paaugliams skiriasi nuo leidinių, skirtų suaugusiesiems, tuo, kad faktinė informacija dažnai yra įvelkama į literatūrinį fi kcinio ir vizualinio teksto rūbą. Šis būdas leidžia knygų kūrėjams improvizuoti, stilizuoti tikrovę, kurti scenarijus ar pasitelkus fantaziją užpildyti žinojimo įtrūkius. Būdingas tokių knygų bruožas – į pagalbą pasitelkiamas vaikams artimas pasakotojas – pasakinis ar animalistinis personažas, kartais numanomo knygos adresato bendraamžis. Tokio pasakotojo lūpomis papasakotos istorijos, net labiausiai geografi škai ar laiku nutolusios temos vaikams tampa artimos ir suprantamos.

Savo ir svetimo, nes nepažįstamo, priešpriešą sėkmingai įveikia Šeduvos žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ ir jau minėtos komiksų autorės Miglės Anušauskaitės sukurta pažintinė knyga Žydų šventės (iliustravo Tania Rex). Įdomu, jog žydų etnografi ją, tradicinį kalendorių ir įvairias apeigas, valgius bei tikėjimus numanomame XIX–XX a. pr. fone pristatančiame Lietuvos autorių leidinyje net neužsimenama apie Lietuvą ar žydų ir lietuvių istorinių sankirtų taškus, išskyrus lietuvių trispalvės spalvomis nudažytą velykinį margutį krikščionių vaiko rankose. Štetlo, t. y. miestelio, kuriame gyveno gausi žydų bendruomenė ir buvo išvystyta žydų kultūrai svarbių institucijų infrastruktūra, gyventojai knygoje sąmoningai skirstomi ne į lietuvius ir žydus, o į žydus ir krikščionis. Matyt, taip siekta koncentruotis į išsikeltą tikslą papasakoti apie žydų tradicijas ir neperkrauti vaikų papildoma informacija bei istorijos šešėliais. Pasakojimas apie žydų tradicijas toks pozityvus, aiškus ir įtraukus, jog įveikia baimes ir atstumus, ugdo atvirą požiūrį į pasaulio įvairovę. Seniai reikėjo tokio leidinio, gaila, kad jo tiražas yra toks nedidelis, tad norintiesiems su juo susipažinti teks arba suplanuoti vizitą į puikų naują muziejų – Šeduvos štetlą, arba tikėtis, jog knygos sumanytojai ryšis išleisti papildomą tiražą. Komikse pasakotojo vaidmenį atlieka simpatiškas štetlo gaidys, o jaunieji skaitytojai puikiai susitapatins su ką tik iš kiaušinio išsiritusiais viščiukais, kurie nieko nežino, yra smalsūs, kelia iš pirmo žvilgsnio naivius, tačiau informaciją vaikams padedančius suvokti ar pakartoti klausimus. Kai kurie viščiukų klausimai ar reakcijos į įvykius kelia juoką, atkreipia dėmesį į įvairių ritualų metu patiriamas emocijas, žmonių ir gyvūnų gyvenimo paraleles. Nepatogumą vartyti neįprastai didelio formato knygą atperka aiškios ir taiklios iliustracijos, spalviniais tonais nuo kūrinio tikrovės atskirti istoriniai ar legendiniai pasakojimai. Puiku, jog knygos puslapiai nėra perkrauti, piešiniams parinktas dėmesio neblaškantis fonas, o tekstai gerai grafi škai išskirti ir lengvai įskaitomi – net tie, kurie užrašyti jidiš kalba. Ši knyga yra puikus pavyzdys, kaip gali būti pristatytos Lietuvoje nuo seno gyvenančios tautinės bendrijos. Gal kada nors tokį leidinį išleis ir Lietuvos romai? Būtų įdomu.

Veiksmingą Lietuvai geografi škai tolimos tautos pristatymo vaikams būdą rado ir archeologė, Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotoja Simona Širvydaitė-Šliūpienė, parašiusi knygą Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis (iliustravo Reda Tomingas, Lietuvos nacionalinis muziejus). Kaip ir knyga apie šunų istoriją, taip ir šis leidinys vaikams lydi to paties pavadinimo tarptautinę Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą, kurioje pristatoma Japonijos šiaurėje esančioje Hokaido saloje nuo seno gyvenanti archajines medžiotojų ir šiaurės tautų tradicijas išsaugojusi ainų tauta, kurią tyrinėjo ir aprašė Lietuvos lenkas, muziejininkas, antropologas Bronislovas Pilsudskis (1866–1918). Knygoje istoriją apie savo tautą pasakoja aštuonmetė ainų mergaitė Paykar, kuri, kaip ir visi šiuolaikiniai vaikai, mėgsta žaisti kompiuteriu, tačiau nepamiršta ir iš kartos į kartą perduodamų tradicijų – pagarbos ir padėkos gamtai, ainų kalbai. Mergaitė klausosi močiutės pasakojimų apie senuosius ainų tikėjimus, amatus, pati siuvinėja nuostabius ainų raštus, o per šventes pasipuošia tradiciniu ci-kakar-pe. Ką reiškia šis ainų žodis, kaip šiuose tolimuose kraštuose atsirado Pilsudskis, kaip ainų gyvenimas atrodė prieš šimtą metų ir koks jis yra dabar, Paykar lūpomis pasakoja ne tik knygos autorė, bet ir nuostabios, daugiasluoksnės dailininkės Redos Tomingas iliustracijos. Ir knygoje, ir parodoje pateikta medžiaga suteiks progos ne tik pažinti tai, kas tolima, bet ir kalbėtis su vaikais apie tai, kokios gi yra mūsų tradicijos, ką turime bendro, ką galėsime perduoti kitoms kartoms.

Pokalbį tęsti ikimokyklinukų ar pradinukų pedagogams gali padėti ir tautodailininkės, audėjos Laimos Griškevičienės sumanyta knyga Auskit, staklelės (Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka), beletrizuota forma supažindinanti su šiuo amatu, senosiomis audimo staklėmis, jų dalimis, lietuviškais raštais. Nedidelės apimties knyga iliustruota itin kokybiškomis nuotraukomis, papildyta įdomiomis užduotimis, interaktyviomis nuorodomis į vaizdo įrašus². Knygą bus lengviau rasti Dzūkijoje, ten, kur ji buvo išleista, ją suradusieji nenusivils.

Ką daryti, jei visko yra per daug?

Pastaruoju metu nerimas, neaiškumas, informacinis triukšmas, daiktų ir įvairiausių pagundų gausa išmuša iš pusiausvyros dažną suaugusįjį, dar sunkiau su tuo susidoroti vaikams, kurie tik mokosi pažinti save, savo jausmus ir pasaulį.

Emocijų perteklius gali tapti rimta problema – taip teigia knygų seriją „Emocijos: elgesio vadovas 6–11 metų vaikams“ išleidusi psichologė, šeimų konsultantė Aurima Dilienė. Anot jos, nėra gerų ir blogų emocijų, svarbu, kad emocijų suteikta energija neliktų mūsų viduje ir būtų panaudota prasmingai. Minėtoje serijoje išleistos trys knygos Džiaugsmas. Ką daryti?, Liūdesys. Ką daryti?, Pyktis. Ką daryti? (iliustravo Vaidas Šukys, išleido Aurima Dilienė). Knygų autorė kviečia vaikus, o ir tėvus, paanalizuoti, kaip mes dažniausiai elgiamės, kai pykstame ar bijome? Kaip galėtume elgtis, kad parodytume, išreikštume savo jausmus? Trumpi ir taiklūs vaikų patiriamų jausmų ar situacijų apibūdinimai ir žaismingos iliustracijos moko emocijas atpažinti ir suvaldyti, kad jos netaptų slegiančios, griaunančios ar trikdančios, neleidžiančios susikaupti ar žeidžiančios kitus. Pavyzdžiui, retas pagalvojame, kad jautriam vaikui per daug gali būti ne tik liūdesio, bet ir džiaugsmo. Kad jis nesilietų per kraštus, autorė siūlo pasidalinti gera nuotaika su kitais, sukurti eilėraštį ar dainą, o gal net apibėgti aplink namą. Kiekvienos knygos pabaigoje vaikai kviečiami pakartoti, ką sužinojo – nupiešti dvi situacijas: kaip jie jaučiasi išgyvendami vieną ar kitą emociją ir ką reikėtų daryti, kad būtų geriau.

Anot Dilienės, kiekviena emocija, kiekvienas jausmas yra reikalingas ir prasmingas, o savo emocijų atpažinimas ir įvardijimas, gebėjimas suprasti kito žmogaus jausmus yra nepaprastai vertingas įgūdis, padedantis kurti visaverčius santykius tiek su savimi, tiek su išoriniu pasauliu.

Panašiai elgiasi ir mokslo žurnalistės Godos Raibytės-Aleksos pažintinės apysakos Aurora ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių (iliustravo Julija Račiūnaitė, „Raštinė“) veikėja, dvylikametė mergaitė Aurora, kuri, gedėdama mirusio senelio, savo liūdesį transformuoja į smalsumą ir domisi klausimais, jaudinusiais ir senelį: kas yra gyvybė, iš kur ji atsirado, ar ji yra tik Žemėje, o gal Visatoje mes esame ne vieni? Kodėl apie tai tiek mažai kalbama mokykloje?

Tai jau antra Raibytės-Aleksos knyga vaikams, skirta kosmoso tyrinėjimams. Pirmoji knyga Kas vyksta kosmose? (2023, „Alma littera“) buvo vertingas enciklopedinio pobūdžio leidinys. Šįsyk autorė išbandė save beletristikos žanre. Į siužetinį knygos rėmą apie Auroros šeimą, iš senelio paveldėtą domėjimąsi mokslo atradimais, mergaitės veiklas mokykloje, ekskursiją į Europos branduolinių mokslinių tyrimų centrą (CERN), susirašinėjimą su šio centro mokslininkais įtraukiama daug pažintinės informacijos apie kosmosą, jo tyrinėjimus ir pačius tyrinėtojus. Rašydama knygą autorė konsultavosi su garsiais NASA, ESA, CERN ir SETI mokslininkais, tad ir su vaikais dalijasi jų mokslinėmis ir filosofinėmis įžvalgomis apie kosmosą ir gyvybės paieškas tarp žvaigždžių. Nors knygos literatūrinis dėmuo yra kiek dirbtinis, stokojantis tolygumo, ne visur sėkmingai susijungiantis su pažintiniu turiniu, bet būtent pažintinis aspektas yra tikrai žadinantis smalsumą ir suteikiantis daug žinių. Knyga iliustruota tikromis NASA nuotraukomis, stilizuotais mokslininkų portretais, simboliniais piešiniais, atspindinčiais Auroros ieškojimus. Į paslaptingas kosmoso gelmes įtraukia ir knygos dizainui parinktos spalvos. Gal tos gelmės suvilios ir skaitytojus, juo labiau kad šiais metais kūrinys nominuotas Metų knygos rinkimuose.

Ar įmanoma pažinti iliuziją?

Ar įmanoma viską žinoti? Pasaulis yra pažinus, nes žmogus yra mąstanti būtybė, teigė XVII a. filosofas René Descartesʼas³. Jei pasaulis taptų visiškai pažinus, būtų pats nuobodžiausias ir pats beprasmiškiausias pasaulis – buvo įsitikinęs lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris⁴. Tai, jog žinios yra neatsiejamos nuo fantazijos, savo knygoje vaikams Džuljeta ir kino kaukai (VšĮ „Vaizdų kultūros studija“, kino centras „Skalvija“) atskleidžia rašytoja Jurga Vilė ir iliustruotoja Kornelija Žalpytė.

Knygoje pristatomas kino pasaulis, kuriame susijungia technikos atradimai, profesionalios žinios, kūryba, atlikimo menas, kino teatrų infrastruktūra, o viso to rezultatas – realybės iliuzija, pritraukianti prie ekranų milijonus žmonių visame pasaulyje. „Kinas – didžioji iliuzija“, – sako viena iš daugiabalsės knygos veikėjų – kino mechanike dirbanti pradinuko Luko močiutė Džuljeta. Apie kiną, jo istoriją, žanrus, kūrėjus, net istorinius technikos mechanizmus jai padeda pasakoti ir knygos autorių pasitelkti pasakiniai personažai – kino kaukai, būtybės, saugančios senąsias kino juostas. Knygoje puikiai sulydyta pažintinė ir siužetinė linijos, įtaigiai perteikiamas atsidavimas profesijai, pagarba šeimos vertybėms. Tekstas žadina kūrybiškumą, skatina pateikiamų faktų analizę. Ypatingo savitumo knygai teikia vizualinis knygos apipavidalinimas, kuriam panaudoti ir komikso elementai, ir piešiniai per visą knygos atvartą, ir informacinės juostos, ir įvairių mechanizmų schemų piešiniai.

Įvairus gali būti ir šios knygos adresatas – nors pateikiamos žinios apie konkrečius kino filmus ar jų režisierius kai kada viršija pradinuko kompetencijas, tačiau knygos maketo skaidymas leidžia pasirinkti, ką ir kiek skaityti.

Apibendrinant 2025 m. išleistų pažintinių knygų apžvalgą norisi padėkoti autoriams ir leidėjams už atsakomybę ir išradingumą, už surastas ir aktualizuotas temas, atskleidžiančias vaikams Lietuvos ir pasaulio įvairovę ir žavesį, o svarbiausia – už sužadintą vaizduotę ir smalsumą. Mokslo atradimai liudija, jog absoliutus žinojimas yra iliuzija, jog pažinimas yra nesibaigianti kelionė, o šios kelionės maršrutų paieška gali prasidėti nuo vertingų pažintinių knygų.

__________________________

¹ Paminėtini Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos išleisti leidiniai – Dalios Bieliūnaitės sukurtas komiksas Kastuko istorijos (2023), komiksas Kastukas ir Geniukas nesustabdomi (teksto autorė Aistė Mišinytė, 2024).
² Knygoje integruoti tautodailininkės įrašai, žr. interneto prieiga: https://www.youtube.com/@Aud%C4%97josPopiet%C4%97 (žiūrėta 2026-03-10).

³ René Descartes, Sielos aistros, [iš prancūzų kalbos vertė Linas Rybelis], Vilnius: Pradai, 2002, p. 200.

⁴ Arvydas Šliogeris, Lietuviškosios paraštės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011, p. 383.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2026 Nr. 1 (117)