Sodinkite pasakojimus, ir pasaulis sužydes*

Kartą, seniai seniai, gimė vaikas, norėjęs gyventi geriau už visus pasakų herojus, kurie lyg niekur nieko gyveno laimingai.

Jis augo ir keitėsi. Skaitė ir mainė pavidalus.

Virsdavo Don Kichotu ir kovodavo su vėjo malūnais.

Virsdavo Alisa ir patirdavo stebuklų.

Virsdavo Robinu Hudu ir gelbėdavo miškus.

Virsdavo vilku ir suburdavo staugiančias prieš mėnulį gaujas.

Metai ėjo, o pasaulis nesikeitė taip, kaip jis troško.

Bet jam pavyko sukurti savo pasaulį sodu apsuptuose rūmuose. Čia jis turėjo viską, ko geidė širdis.

Praėjo dar daugiau metų ir, kadangi skaitydamas darėsi vis išmintingesnis, jis rado išeitį.

Atėjo ruduo. Jis suarė žemę ir ją apsodino.

Atėjo žiema. Jis laukė, kol nutirps balta sniego marška. Rinktinių knygų draugija jam padėjo būti kantriam.

Pavasarį išsprogo pirmieji lapeliai. Kamienai, šakos augo, pasirodė pumpurai. Siela prisipildė spalvų ir kvapų.

O vasarą? Valtys, burlaiviai, oro balionai, dviračiai… Keliauk kur tik nori!

Jis jau aiškiai žinojo, kad pasaulį pakeis tik šitaip.

Ir tapo sodininku.

Stebuklingų pasakojimų sodininku.

Sėjo žodžius, tręšė vaizdus, kaupavo burtus, laistė vaizduotę – ir dygo pasakojimai. Kas toliau? Jis skindavo meilę ir dovanodavo puokštes praeiviams.

Taikos, vilties, stiprybės, tikėjimo tuo, kas neįmanoma, puokštes. Mažų stebuklų puokštes kiekvienam.

Kas pavasarį, balandžio 2-ąją, jo pasodinti pasakojimai išpuošdavo pasaulį žiedais.

Sodų auginimo dirbtuvėse jis pasidalydavo sodininkystės žiniomis su dideliais ir mažais.

Ir tapo jo sodas Vilties sodu, jo rūmai – Stebuklų rūmais, kur amžiams įsikūręs burtininkas vynioja raudonas pasakojimų gijas.

SANDRA ELEFTHERIOU (Sandra Elefteriju) studijavo grafiką, nuo 2004 m. dirba iliustruotoja, bendradarbiauja su įvairiomis leidyklomis. Dailininkės kūryba ne kartą įvertinta: ji šešis kartus gavo Kipro švietimo ir kultūros ministerijos valstybinę premiją už iliustracijas, atstovavo savo šaliai 2012 m. IBBY Garbės sąraše, 2020 m. buvo nominuota Hanso Christiano Anderseno apdovanojimui. Dirbo Kipro ir Graikijos valstybinių premijų už iliustracijas vertinimo komisijose. 2018 m. ir 2022 m. nominuota Ponios Figaro – Metų moters – premijai kūrybos kategorijoje.

Sandra Eleftheriou ne tik iliustruoja, bet ir rašo knygas, už kurias taip pat yra gavusi apdovanojimų. Už knygą Esu kilusi iš miesto, parašytą kartu su Fytoula Vakana (Fitula Vakana), pagerbta Kipro IBBY premija. Pjesę Dingusio princo sugrįžimas įvertino Kipro teatro organizacija. Menininkės knyga Aštuoneto sargas. Pradžia buvo įvertinta Kipro valstybine premija už literatūrą, skirtą jaunimui.

2021 m. išsipildė Sandros svajonė iliustruoti savo pačios tekstus – leidykla „Metaichmio“ išleido knygas Mokytoja manęs nekenčia! (2021) ir Tu esi žvaigždė! (2022).

ELENA PERIKLEOUS (Elena Perikleus), Kipro Respublikos vaiko teisių apsaugos komisarė, nuo gimimo serga niežuliu – smalsumo niežuliu. Jau vaikystėje ji rinko žodžius, klausėsi tylos ir pasakojimų, kuriuos šnabždėjo medžių ir knygų lapai.

Ji studijavo pedagogiką, o vėliau aplinkosaugą – buvo įsitikinusi, kad rūpinimasis gamta ir rūpinimasis vaiku – susisiekiantys atjautos indai.

Šiandien kaip vaiko teisių apsaugos komisarė Elena nepailstamai puoselėja vaiko balsą girdinčios, suprantančios ir gerbiančios visuomenės viziją. Dirbdama švietimo, kultūros ir literatūros srityse, ji gina kiekvieno vaiko teisę į gyvenimą, saviraišką, meno ir kultūros pasiekiamumą.

Rašytoja, išleidusi dvidešimt aštuonias knygas vaikams, paaugliams ir jaunimui, už daugelį jų buvo pagerbta valstybinėmis premijomis, Kipro ir Graikijos įvairių organizacijų apdovanojimais.

Elena Perikleous tiki, kad kiekviena pasakojama istorija – tai sėkla, ir kai ji pasėjama su meile, pasaulis sužydi.

Iš graikų kalbos vertė Diana Bučiūtė

____________________

^* Iš konkursui, kuriame dalyvavo žymūs Kipro rašytojai ir iliustruotojai, atsiųstų žinučių būtent šią atrinko devyniolikos Kipro mokyklų mokiniai. Siekiant užtikrinti sąžiningumą, visi darbai mokykloms buvo pateikti anonimiškai, o kūrėjų tapatybės atskleistos tik suskaičiavus galutinius balsus.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2026 Nr. 1 (117)