Valončios i vākus prašneka žemaitėškā

Priš 225 metus, vaserė 28 dėina, jau vėsā bėngontėis žėimā, Žemaitėjuo, Salontū parakvėjės Nasrienu kaimė, gėmė Valončios Muotiejos Kazimiers (1801–1875). Tēp lėkėms sodieliuojė, ka ons tapa Žemaitiu Dėdioujo Ėšganītuojo, pėrmuosės lietoviu vākū literatūras kningas Vaikų knygelė (1868) autuorio.

Pu daug metu kėts truopnos žemaitis Martėnātis Marcelėjos parašė eilierašti „Pamuokīmā ragiems važioujint pru Varnius“ („Pamokymai rogėmis važiuojant pro Varnius“), kor tēp gražē eiliems paišuoms žėimuos vaizdielis: „Tuoki balta gėli žėima ožstuojė,/ ka nier ni žemės, ni dongaus“… („Tokia balta gili žiema užstojo,/ kad nėr nei žemės, nei dangaus…“). Platemė pavaizdavėmė – kaims, anuo gīvuolē ėr žmuonis. Žėnuoms, ėr vākā. Anėi lauk kalieduojontė Valončiaus:

Klausīk, kou sakau:

ėr to Petrieli, ėr to Jozieli, ėr to kvailieli,

ar jau gerā ėšmanuot raidės, –

jau atvažiou kalieduodams Valončios.

To vākulieli, biek ėr paveiziek –

tėn, kor žemė so dongo soēn,

gal ėšvīsi kaliedninku ragės?

Jau legėndėnės tapa istuorėjės, kāp važioujinti pu parakvėjės vīskopa liuob pasėtėktė būrē kaima žmuoniū, kāp Valončios mīliejė vākus ėr tonkē anėms liuob duovėnuotė skaniestu, kningieliu ėš tam rēkalou specijalē pasiūtuos kėšenės sotanuo… Gal daug kalbietė aplė lietoviu vākū literatūras pradėninka Valončio Muotiejo, bet šiou karta ėšrīškinsio vėina svarbi dalīka, katrou tonkē ožmėrštam – i mūsa vākus pėrmiausē atējė žemaitėšks žuodis. Valončiaus kūrėniū kalbėnė raiška, īpatingā stiliaus dalīkā, īr induomos reiškėnīs vėsuo lietoviu literatūruo. Keists ėr sunkē soprontams dalīks, bet leidont pakartuotėnius Vaikų knygelės leidėmus, tonkē liuob nukėntietė kūrėniū stilistėnė ėšraiška, daug kor liuob būtė aukuojama pati žemaitiu kalba. Diel tuo īr ėštrinta, nuskausminta dėdelė dalės tėkruojė žemaitėškoma, ėšskėrtėnis XIX omžiaus dėdaktėnės pruozas alsavėms ėr skombiejėms¹.

Valončios ėr šėndėin mums primėn, kuoki nuognē svarbi īr gimtuoji kalba, šnekiejėms tou kalbo. Ėr tou žėnė siunt vėsėms šėndėinuos tievams – naožmėrškem ėr napameskem sava prigėmtėnės kalbuos, ruokoukiamuos tou kalbo so sava vākās ėr anūkās, džiaukiamies ėr dėdžioukiamies, ka torem tuoki torta, leiskem tarmėškas kningas – na tik paugosėms skaitītuojems, bet ėr vākams. Juk poikiū pavīzdiū torem. Priš dešimt metu platē i pasauli bova palīdieta poiki Skouda rajuona Ruomoalda Granauskė  vėišuosės bėbliuotekas parėngta Žemaitiu kalbuos skaitėniū kningelė vākams Cīrulielis (lietovėškā būtom Vyturėlis). 2019 metās ta pati bėbliuoteka ėšleida žemaitiu kalbuo skaitėniū kninga paauglems ėr jaunuomenē Blezdingas prasklēd žėidus (lietovėškā būtom Kregždės praskleidžia žiedus). Vuo 2023 metās bova ėšspausdinta plungėškės autuorės Stražinskātės-Glinskienės Irenas žemaitėšku skaitīmu kninga vėsā šeimā Augo so žemaitiu kalbo, katruo īr šmuots kūrėniū  ėr patėms mažėisiems vākūkštelems: luopšėnės, eilieraštē, pasakelės, vaizdelē. Tarmėšku kningu vės daugie ėr balėikt palinkietė anuoms prīlonkoma, pasėsekėma ėr kuo platesnė skaitītuoju rata.

2026-ius metus Lietovuos Respoblėkas Seims paskelbė Valončiaus Muotiejaus metās. Dėdlē svarbē, ka Lietoviu literatūras ėr tautuosakas institots šēs metās īr pasėrīžės pakartuotėnā ėšleistė Valončiaus Vaikų knygelę so poikiuoms ėliostracėjuoms, katruos nežėnuoms dailėninks patrauklē atspind XIX omžiaus kaima vāka pasauli. Juk ta kningelė tuo tėkrā nusėpelna – īr pėrmuoji lietoviu vākū literatūras kningu lėntīnuo. Diel tuo Rubinaičio ivadėni teksta šiou karta simbuolėškā skelbam ėr žemaitiu kalbo. Ož tuo straipsnė vertėma i žemaitiu kalba diekavuojem kalbėninkou žemaitiou Pabriežā Jūzapou. Tamė nūmerie atrasėt ėr daugiau žemaitėšku žėnklū: straipsni aplė Daukonta Sėmuona Rubinaičio Peliūzės gīvenėma, žemaitėškā prakalbinta Antoine de Saint- Exupery Mažąjį princą, aplė poikė naujė pažėntėnė kninga, katra īr skėrta klasėkē Žemaitē. Vuo skīrelie „Retro“ prisėminsem Valončiaus Palonguos Jozė – vėinintėli lietoviu literarūras persuonaža, katros vėsuotėnā tapa atpažīstamo simbuolio, katros solaukė šmuota menėniu pavazdavėmu. Vėsā pelnītā 1985 metās latviu puoets Bėrzinis Uldis (Uldis Bērzinš) toriejė nuora i serėjė „Literatūras paminklā“ itrauktė ėr Valončiaus Palangos Juzę².

I žemaitiu kalba ėšvertė Pabrieža Jūzaps

_________________ 

¹ Platiau veizietė Džiuljeta  Maskuliūnienė, „Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelės leidybos pėdsakais“, Acta humanitarica academiae Saulensis, 2023, vol. 30, p. 58–70, interneta prieiga: https://www.zurnalai.vu.lt/actahas/lt/article/view/33863/32368 (veizieta 2026-03-13).

² Platiau veizietė interneta prieiga: https://byt.lt/Utyet (veizieta 2026-03-14).

Žurnalas „Rubinaitis“, 2026 Nr. 1 (117)