Vaizduotės pratybos su literatūrine diorama

Kornelijos Žalpytės diorama-knygelė pagal knygą „Mano draugas Hipokampas Unikornas“, 2025 m. Kauno apskrities Ąžuolyno viešosios bibliotekos archyvo nuotr.

Lietuvos bibliotekose, mokyklose, muziejuose pristatant knygas, rengiant edukacijas vis dažniau pasitelkiamas literatūros kūrinio vizualizacijos metodas – dioramų kūrimas. Dioramų konkursą 2025 m. organizavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Dioramas vaikai kūrė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje, Trakuose ir kituose Lietuvos miestuose. Į tradicinių, knyginių, judančių ir kitokių eksperimentinių dioramų dirbtuves pagal paveikslėlių knygą Mano draugas Hipokampas Unikornas (teksto autorė Jurga Vilė, „700 eilučių“, 2024) kvietė po Lietuvą keliavusi iliustruotoja Kornelija Žalpytė. Kurti dioramas pagal kartu su Mariumi Marcinkevičiumi išleistą paveikslėlių knygą Sakmė apie Neringą („Misteris Pinkmanas“, 2025) ragino dailininkė Lina Itagaki. Vaikų sukurtų dioramų 2025 m. sulaukė ir Rubinaičio redakcija, tad dėkodami jų kūrėjams šiame numeryje dalijamės trimis atrinktais darbais, sukurtais pagal perskaitytas knygas ar pasakas.

Ąžuolo Malakausko (Klaipėda) diorama pagal Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygą „Laimė yra lapė“. 2025 m. Agnės Malakauskienės nuotr.

Dioramų kūrimas – dailės, architektūros, scenografijos, instaliacijos elementus jungianti meninė veikla – neturi amžiaus ribų, įtraukia skaitytoją į literatūrinio vaizdo analizavimo ir 3D vaizdo komponavimo žaidimą. Kuriant dioramą lavinamas erdvinis mąstymas, proporcijų suvokimas, ugdomas naudojamų medžiagų savybių (spalvos, formos, faktūros, plastiškumo) pažinimas, kruopštumas. Literatūros kūrinių skaitytojų sukurtos dioramos atskleidžia ne tik pasirinktą temą, bet ir tai, kas konkrečiame kūrinyje juos labiausiai jaudina, kas kūrinyje jiems yra svarbiausia. Literatūrinės dioramos autoriai stengiasi, kad pavaizduoto epizodo veikėjai būtų atpažįstami. Neretai einama lengvesniu keliu – pasikliaujama ne teksto vaizdingumu, o perskaitytos knygos iliustruotojo vaizduote.

Marijos Marozaitės diorama pagal Davido Walliamso knygą „Močiutė plėšikė“. 2025 m. Nuotr. iš Marijos Marozaitės asmeninio archyvo

Beveik visuomet taip nutinka, jei dioramos kuriamos pagal paveikslėlių knygas. Ypač įdomūs tie darbai, kuriuose remiamasi individualia vaizduote, pasitelkiamos skirtingos, tačiau tarpusavyje derančios medžiagos, meninis vaizdas yra išbaigtas, estetiškas. Dioramas ne tik įdomu kurti, bet ir „skaityti“ – bibliotekoje ar kitoje erdvėje surengta dioramų paroda gali būti ir kaip mįslė, kviečianti atpažinti ją įkvėpusį literatūros kūrinį.