Baltijos šalių vaikų literatūros forumai

Yrant sovietinės valstybės struktūroms, Pabaltijo šalių vaikų literatūra jautė didelį poreikį suartėti su Vakarų Europos, ypač su Skandinavijos, kultūra. Tačiau sovietinės centralizuotos organizacijos trukdė tiems integracijos procesams arba vienpusiškai juos kreipė Rytų kultūrų linkme.

1989 m. lapkričio 12–15 d. Maskvoje vyko tarptautinis kongresas „Literatūra vaikams, jaunimui ir dabartis: ugdymas humanizmo ir tautų savitarpio supratimo dvasia“. Kongrese dalyvavo žymūs pasaulio vaikų ir jaunimo rašytojai, literatūrologai, leidėjai, redaktoriai, kultūros veikėjai iš JAV, Australijos, Japonijos, Kinijos, Izraelio, daugelio kitų šalių. Visų dalyvių vietos buvo pažymėtos tautinėmis gairelėmis. O mes, po vieną dalyvį iš kiekvienos Pabaltijo respublikos, buvome lyg anonimai. Sėdėjome už svečių nugarų, o ne prie bendro stalo. Ar galėjome taikstytis su tokia mūsų nacionalinių kultūrų uzurpacija ir pažiūra į mus, pabaltijiečius, vien kaip į sovietinės sistemos ingredientus? Kongreso salėje kai kurių dalyvių nuotaikų seismografas fiksavo gilių požeminių smūgių virpesius. Tuoj po kongreso atidarymo rašytojas F. Nepilas (Čekoslovakija) perskaitė protesto telegramą dėl demonstrantų apšaudymo prie Prahos vaikų literatūros leidyklos „Albatrosas“. Po kelių dienų Františekui Nepilui spaudėm ranką – jo tėvynėje žlugo nekenčiamas režimas (beje, jis džiaugėsi ką tik išėjusia savo knygele lietuvių kalba).

Žodžio paprašęs latvių poetas J. Baltvilkas pareiškė, kad nuo šiol pabaltijiečiai tarptautiniuose renginiuose dalyvaus kaip savo respublikų savarankiškų rašytojų sąjungų nariai. Užsienio svečiai tai palydėjo plojimais. J. Baltvilkiui palikus forumą, H. Igisalu ir aš paprašėme organizatorių, kad mus iš TSRS delegacijos išvykai į Suzdalę perkeltų prie užsienio šalių delegacijos. Tai buvo padaryta delsiant, labai nenoriai ir tik dėl to, jog imta nuogąstauti, kad J. Baltvilkio pavyzdžiu nepasektų kongrese likę kiti du nepaklusnūs „pribaltai“. Kongreso metu, vykstant įvairioms peripetijoms, gimė Baltoskandijos vaikų literatūros forumo idėja. Žurnalo Detskaja literatūra pastogėje įvyko iniciatyvinės grupės pasitarimas, per kurį sudarytas organizacinis komitetas: dr. R. Kuivasmiaki (Suomijos vaikų literatūros instituto direktorė), dr. M. Nikolajevą (Stokholmo universiteto profesorė), H. Igisalu (Estijos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius), vertėjas P. Frenkelis, žurnalistė N. Bavina (abu iš žurnalo Detskaja literatura) ir V. Auryla (Lietuva). Vėliau į organizacinį komitetą dar įėjo rašytojas V. Voskoboinikovas (Sankt Peterburgas) ir vertėja M. Treimanė (Latvija).

Tais Lietuvai sunkiais, neramiais laisvės vizijų metais mes, organizacinio komiteto nariai, keitėmės laiškais, ieškojome rėmėjų, svarstėme būsimų forumų problemas, posėdžiavome Maskvoje, Taline, Sankt Peterburge (organizaciniam komitetui susirinkti Vilniuje sutrukdė blokada, kruvini įvykiai). Visi komiteto nariai palaikė Lietuvos laisvėjimo pastangas. Grįžusi iš organizacinio komiteto posėdžio Taline dr. R. Kuivasmiaki žurnale Onnimanni (1991, Nr. l) paskelbė straipsnį, kuriame rėmė forumo idėją ir supažindino su lietuvių vaikų literaturologija. Ji pasirūpino, kad Suomijos radijas transliuotų mano interviu apie tuometinį Lietuvos kultūrinį ir literatūrinį gyvenimą.

Pirmasis Baltijos šalių vaikų literatūros forumas įvyko 1991 metais spalio mėnesį Sankt Peterburge. Į jį susirinko rašytojai, literatūrologai, leidėjai iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos. Iš Lietuvos vykome keturiese: doc. K. Urba, tuometinis „Vyturio“ vyriausiasis redaktorius L. Pilius, „Giliuko“ leidyklos direktorius V. Jarutis ir šių eilučių autorius.

Forumas buvo skirtas vaikų literatūros komunikacijos ir vertimų problemoms. Du pagrindiniai pranešimai – „Sankt Peterburgo vaikų literatūra 1930–1940 metais“ (literatūrologė E. Putilova) ir „Vaikų ir jaunimo literatūros problemos pokomunistinėje visuomenėje“ (V. Auryla) – buvo skirti vaikų literatūros padėčiai autoritarinio režimo metais bei jos atsinaujinimo būdams aptarti (V. Aurylos pranešimas paskelbtas Varšuvos universiteto žurnale Guliwer, 1993, Nr. l). Doc. K. Urba gvildeno lietuvių vaikų literatūros vertimus į Skandinavų kalbas (Jo pranešimą išspausdino Suomijos vaikų literatūrologijos žurnalas Onnimanni, 1992. ). Dr. M. Nikolajeva, S. Svenson (Švedija), dr. R. Kuivasmiaki, R. Oltimen (Suomija) nagrinėjo vaikų literatūros vertimų teorijos ir praktikos dalykus, ypač kaip versti vienos kultūros vaikų gyvenimo realijas, nepažįstamas kitų tautų vaikams. O. Blaževičius (Lenkija) apžvelgė cenzūrinį realizmą, kausčiusį, prievartavusį Lenkįjos vaikų literatūrą. Danijos vaikų rašytojų sekcijos pirmininkė L. Algren kalbėjo apie vadinamąsias „prancūziškojo socializmo“ idėjas, deklaruojančias, kad vaikų egzistencijai būtini nauji socialinio teisingumo, rasinės lygybės, pagarbos asmenybei kriterijai. Rašytojas L. Olsenas rodė savo originalios formos knygeles, padedančias vaikams suvokti pasaulį ir visatą, egzistencijos, būties, transcendencijos prasmę. Forumui pirmininkavusi M. Treimanė paskelbė, kad 1991 m. rugsėjo mėn. įvykusiame X tarptautiniame vaikų literatūros tyrinėtojų kongrese Paryžiuje 150-uoju nariu priimtas V. Auryla. Jo knyga Lietuvių vaikų literatūra Minesotos universiteto profesorės K. Hoyle teikimu priimta į Kerlano mokslinį vaikų literatūros fondą.

Lietuvių vaikų literatūrai forumas pravėrė langą į pasaulį, pirmiausia į Skandinavijos šalis. Į Vilnių skaityti paskaitų „Europos literatūrinė pasaka“ atvyko dr. M. Nikolajeva. Švedijos vaikų literatūros institute stažavosi doc. K. Urba, o universitete – literatūrologė doc. S. Radzevičienė. Lietuvoje įkurtas Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) skyrius. Pradėta keistis moksline ir grožine literatūra, dalyvauti kitų tarptautinių institucijų darbe. Doc. K. Urba, o pastaruoju metu ir doktorantė L. Žvironaitė priimti į Tarptautinę vaikų literatūros tyrinėtojų asociaciją (IRSCL).

Po pirmojo forumo netikėtai kilo naujų rūpesčių. Dėl ekonominių sunkumų antrojo forumo organizavimą savo šalyje atidėjo Suomija. Nejaugi sunkiai gimusį kasmetinį susibūrimą teks laidoti? Anksčiau Lietuvos rašytojų sąjunga buvo pritarusi trečiojo forumo lietuviškajai idėjai, bet planus teko keisti ir antrąjį forumą nuspręsta organizuoti Nidos rašytojų sąjungos kūrybos namuose. Atsirado ir niurgzlių, peikusių šį darbą spaudoje. Bet antrasis Baltijos šalių vaikų literatūros forumas įvyko! Į jo rengimą įsitraukė IBBY Lietuvos skyrius, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka. Parėmė Kultūros ir švietimo ministerija, Atviros Lietuvos fondas. Po ilgo lietaus saulėtą, rudenėjančią 1993 metų rugsėjo 25-tą dieną į Nidos rašytojų kūrybos namus susirinko gražus būrys literatūros tyrinėtojų ir rašytojų iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Islandijos, Karaliaučiaus (dab. Kaliningrado). Forumo tema – „Tautosaka ir vaikų literatūra“. Iš Lietuvos buvo pateikti trys pranešimai: prof. V. Aurylos „Tautinis identitetas šiuolaikinėje vaikų pasakoje“ (išsp. Detskaja literatura, 1993, Nr. 2–3, Literatūra ir menas, 1993, lapkričio 6 d.); doc. D. Striogaitės – „Mitologinis pasaulėvaizdis lietuvių vaikų prozoje“ (išsp. Literatūra ir menas, 1993, lapkričio 7 d. ); doc. Gr. Skabeikytės – „Tautosaka lietuvių vaikų poezijoje“ (išsp. Mokykla,1994, Nr. l). Forume plačiai svarstyta folkloro funkcija šiuolaikinėje atskirų tautų kūryboje vaikams (dr. S. Kriuger, Vokietija; dr. R. Kuivasmiaki, Suomija; rašytojos K. Steinsdottir ir O. G. Arnadottir, Islandija, rašytojas H. Igisalu, Estija). Naujų teorinių apibendrinimų apie folkloro funkciją vaikų prozoje ir poezijoje pateikė dr. M. Nikolajeva (Švedija), folkloro tyrinėtoja J. Mackova (Latvija), vertėja N. Bavina (Rusija). Iš esmės gvildentas folkloro poveikis rašytojų kūrybai: J. Karčako (prof. dr. J. Papužinska, Lenkija), O. Proislerio ir M. Endei (kritikas P. Frenkelis, Rusija). Rašytoja R. Kudu (Estija) dalijosi mintimis apie folkloro poveikį rašytojo stiliui.

Prie „apskrito stalo“ kalbėtasi dėl Baltijos šalių vaikų literatūros ryšių koordinavimo, biuletenio ir antologijų leidimo galimybių. Lankytasi Klaipėdos universitete. Vaikų ir jaunimo centre stebėtas Janušo lėlių teatro spektaklis „Panama labai graži“, klausytasi varpų muzikos. Vakarėjantis „Raganų kalnas“ Juodkrantėje forumo dalyviams kėlė folkloriškas vizijas. Dalyvavę rašytojai V. Martinkus (atidaręs forumą ir taręs sveikinimo žodį), S. Geda, M. Vainilaitis, V. Račickas, R. Černiauskas, V. Kukulas turėjo galimybę bendrauti su Baltijos šalių vaikų rašytojais ir literatūrologais, susitikti su Nidos moksleiviais. Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos parengtoje knygų parodoje „Tautosaka ir vaikų literatūra Lietuvoje“ buvo eksponuojamos ir svečių atvežtos knygos, žurnalai. Parodą atidarė Kultūros ir švietimo ministerijos spaudos skyriaus vedėjas V. Stanelis ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja E. Košinskienė.

Svečiams išvykus ryšiai nenutrūko. Užsienio spaudoje paskelbta straipsnių, informacijos apie lietuvių vaikų literatūrą, gauta laiškų, padėkų. Iš Vakarų kultūros aruodų mes patys ėmėme semtis ir patys kai ką jau įpilti. Dailininko K. Paškausko antrajam forumui sukurtame plakate simboliškai pavaizduoti iš knygos kylantys Baltijos šalių paukščiai – mintys – papuošė ne tik forumą, bet ir užsienio spaudos puslapius, tapo ir trečiojo forumo emblema. „Informacija apie vaikų literatūrą: esmė, metodas, funkcionavimas“ – taip vadinosi trečiasis Baltijos šalių vaikų literatūros forumas, 1994 metų balandžio 25–28 d. vykęs Osvencime, Lenkijoje. Jo įkvėpėja ir svarbiausia organizatorė buvo Varšuvos universiteto profesorė, žurnalo „Guliwer“ redaktorė rašytoja Joana Papužinska. Pagrindinė forumo tema – knyga ir vaikas kaip informacijos vartotojas. Savo pranešimuose iš Vilniaus kilęs profesorius J. Duninas, vertėja N. Bavina (Rusija) vaikų literatūrą traktavo kaip tam tikrą ypatingo pobūdžio informacijos sritį. Kitame pranešimų cikle gvildenti šiuolaikinės vaikų literatūros bibliografijos klausimai, būtinumas ne tik parengti ir išleisti nacionalines vaikų ir jaunimo literatūros bibliografijas, bet ir sukaupti į vieną vietą išblaškytus knygų fondus nuo seniausių laikų iki šių dienų. Sudomino L. Blaščyk pranešimas apie vaikų knygos muziejų Varšuvoje, informacija apie vaikų knygos institutus Norvegijoje (K. Beate Vold), Švedijoje (S. Svenson), užsienio vaikų literatūros komplektavimą Rusijoje (O. Maoets). Temperamentingai svarstyta, koks tas vaikas kaip informacijos vartotojas. Kaip vaiką sudominti knyga ir atkelti vartus į savarankišką knygų paieškų pasaulį? Vaikų knygos kelias į jaunąjį skaitytoją Švedijoje (L. Kjersen-Edman), Lietuvos vaikų periodika – informacijos apie knygą šaltinis (doc. G. Raguotienė), vaikų bibliotekos patirtis atstovaujant kitų šalių kultūrai ir knygai (S. Nedėlia, Osvencimas), kaip sudominti vaiką knyga (G. Levandovič, Varšuva), lėlių teatro improvizacijos – būdas supažindinti vaikus su literatūros pasauliu (V. Narščiuvienė) – tai temos, kurias gvildenant buvo akcentuojama, jog būtina aktyvinti vaikų darbo su knyga formas ir metodus. Atskirame pranešimų cikle buvo nagrinėjami vaikų literatūros metodologijos dalykai. U. Chencinska nagrinėjo Baltijos vaizdus lenkų vaikų literatūroje. K. Urba pranešimą skyrė ugdymo proceso „lietuviškajam konfliktui“ tarp klasikinės ir vaikų literatūros. V. Auryla apžvelgė sapno ir vizijos funkciją vaikų literatūroje siekiant vaikams perteikti mitologinę baltų pasaulėjautą. Trečiajame forume perskaityta 19 pranešimų iš 7 Baltijos šalių. Veikusioje parodoje buvo eksponuojami reikšmingi Lenkijos vaikų literatūros teorijos, istorijos, kritikos, bibliografijos, bibliotekininkystės darbai. Lankėmės Osvencimo vaikų ir viešojoje bibliotekoje. „Apskrito stalo“ diskusijai „Skirtybės ir panašumai: vaikų literatūra Baltijos šalių kultūrinės integracijos teritorija (konvencijos, sąsajos, problemos)“ vadovavo dr. G. Leščinskis (Lenkija) ir doc. K. Urba. Forumo metu Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Vilniuje pasirašė svarbius dviejų šalių suartėjimo dokumentus. Buvo juokaujama, kad G. Leščinskis ir K. Urba prie „apskrito stalo“ sėdėję labai arti vienas kito ir vaikų literatūros „diplomatija“ taps pirmąja kregždute „didelėje politikoje“.

Vincas Auryla

Baltijos šalių vaikų ir jaunimo literatūros forumų organizacinio komiteto narys

 

 Žurnalas „Rubinaitis“, 1994 Nr. 1 (1)

 

Įžanginis

Kodėl – „Rubinaitis“?

Mano vaikystės skaitymai

Žodis Pranui Mašiotui
Kukutis moko vaiką, kaip paglostyti briedį

Recenzijos, Anotacijos

Lopšinė vaikų poezijai
Pasakos – su apysakų sparnais
Košė, kurią verta išsrėbti
Populiariausių knygų konkursų apžvalga

Užsienio vaikų literatūra

J. D. Selindžeris ir penktojo dešimtmečio kultūros lūžis
Tuvei Janson – 80
Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje
Žodinės ir vaizdinės išraiškos sąveika Tuvės Janson kūryboje

Supažindiname

Keli žodžiai apie IBBY

Kronika

Parodos, pokalbiai, seminarai
Užsienio vaikų periodikos leidiniai

Summary

Summary

Mūsų partneriai ir rėmėjai