Keli žodžiai apie IBBY

Tiek kiekvienam vaikui, tiek ir jo knygai reikia ne tik žmogaus, bet ir pasaulio žmonių dėmesio ir veiklos. Išdygusi iš nacionalinės dirvos, suaugusi su ja, vaikų knyga gali keliauti po kitas šalis ir apsigyventi pas jų skaitytojus. Juk pasaulio vaikų literatūros „aukso fondą“, sukurtą įvairiomis kalbomis, skaitė ir skaito vis naujos visų žemynų, tautų, rasių priaugančios kartos, taip suartėdamos tarpusavyje tarytum vaikų žmonija. Todėl visada labai svarbu, kad būtų kam tą knygą pavedėti po svečius kraštus, parodyti, kaip ji gyvena kitur, pasižvalgyti ir patirti, kas nauja, gera, kas darytina.

Šių laikų vaikų knygos laimei, yra tarptautinė organizacija, kurios šūkis: „Vaikų knygai – tarptautinę globą ir rūpestį“. Tai pradėjusi jau penktą dešimtmetį Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba (International Board on Books for Young People), paprastai žymima santrumpa IBBY.

Šios nevyriausybinės, UNESCO globojamos asociacijos uždaviniai – organizuoti tarptautinius vaikų knygos ir skaitybos ryšius, skatinti pasaulio, regionų, tautų vaikų literatūros, jos leidybos meno, skaitymo plėtotę.

Asociacijos įkūrimo idėja, kilusi tuoj po Antrojo pasaulinio karo, susijusi su vokiečių žurnalistės rašytojos, vaikų knygos specialistės Jelos Lepman (1897–1970) vardu ir veikla. Šios skaudaus likimo ir patirties moters iniciatyva, darbu ir rūpesčiu apie 1948 m. jau mezgami tarptautiniai vaikų knygos ryšiai, gyvybiškai reikalingi karo, smurto, žiaurumo, nelaimių iškankintam vaikui, jo asmenybei ugdyti ir globoti.

1953 m. Miunchene įkuriama minėtoji tarptautinė organizacija (IBBY).

Iš pradžių jos veikla apsiribojo daugiausia Vakarų Europos demokratijos šalimis, bet pamažu į vaikų knygos tarptautinį bendravimą buvo įtrauktos Afrikos, Azijos, Europos įvairios orientacijos ir lygio šalys. Dabar IBBY priklauso per 60 nacionalinių sekcijų (skyrių). Reikšminga tai, kad savo valstybingumą ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje 1991 m. gruodžio 20 d. buvo įsteigtas ir IBBY Lietuvos skyrius, nuo 1992 m. juridinis šios asociacijos narys.

IBBY aukščiausioji valdžia – kas dveji metai (poriniai) vis kitoje šalyje rengiami kongresai. Šiemet (1994 m.) Sevilijoje jau įvyko 24-asis kongresas. Kiekvienas kongresas turi savo pagrindinę temą ir idėją, svarsto, nagrinėja, sprendžia įvairias pribrendusias ir aktualias vaikų knygos ir skaitymo problemas. Tarp kongresų IBBY darbui vadovauja jos vykdomasis komitetas, kurio būstinė šiuo metu yra Bazelyje. IBBY prezidentais (dvejus ar ketverius metus) jau yra buvę 13 žymių vaikų literatūros tyrinėtojų bei knygos specialistų iš Vokietijos, Švedijos, Italijos, Austrijos, Suomijos, Jugoslavijos, Kanados ir kitų šalių.

Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba rengia kelerių metų programas – akcijas. Neseniai baigtos programos ir projektai „Namų bibliotekos“ Afrikos šalims, „Knygos vaikams – invalidams“ ir kitos. Kiekvienas nacionalinis ar regiono skyrius organizuoja įvairius knygos problematikos renginius. Antai 1994 m. balandžio mėn. 25–28 d. Osvencime IBBY Lenkijos skyriaus pastangomis įvyko trečiasis Baltijos kraštų vaikų literatūros forumas. Beje, antrąjį (1993 m.) surengė IBBY Lietuvos skyrius ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Nuo 1956 m. IBBY kas antri metai skiria tarptautinę H. K. Anderseno premiją vaikų rašytojams, o nuo 1966 m, – ir dailininkams (už visą kūrybą ar atskirus kūrinius). Šią premiją, dar vadinamą „mažuoju Nobeliu“ jau (iki 1994 m.) yra gavęs 21 rašytojas ir 14 dailininkų. Tarp šios premijos laureatų – 5 Skandinavijos šalių rašytojai, 6 rašantys angliškai, 4 vokiškai, daugiausia prozininkai. Iš 21 laureato – 11 moterų. Premijos skelbiamos per kongresus, ir laureatai apdovanojami aukso medaliais su didžiojo pasakų kūrėjo profiliu. H. K. Anderseno premiją gavo tokie mūsų vaikams gerai pažįstami ir jų skaitomi rašytojai kaip A. Lindgren, E. Kestneris, T. Janson, Dž. Rodaris, D. Kriusas, M. Gripė, K. Niostlinger ir kiti. Kai kurie šiai premijai pristatyti kūriniai yra „ypatingai pažymimi“ ir turi teisę po dvejų metų vėl būti pristatyti aukščiausiam apdovanojimui. Vaikų rašytojai, dailininkai, vertėjai dar paskatinami įrašant juos į H. K. Anderseno „Garbės knygą“. Į ją įrašyti ir lietuvių autoriai – dailininkė B. Žilytė (1976 m.), poetai – A. Matutis (1984 m.) ir V. Palčinskaitė (1988 m.).

IBBY yra paskelbusi Tarptautinę vaikų knygos dieną, pažymimą balandžio 2-ają – H. K Anderseno gimimo dieną. Lietuvoje ji paminėta jau antrą kartą. Ta proga įteikiamos premijos už geriausią metų lietuvių vaikų literatūros kūrinį. Taip įvertinta B. Vilimaitės prozos knyga Čiuožyklos muzika (už 1992 m. ) ir R. Skučaitės eilėraščių rinkinys Lopšinė ešeriukui (už 1993 m.). Šioms premijoms lėšas skiria žinomas krepšininkas, žurnalistas Š. Marčiulionis. Tarptautinės vaikų knygos dieną skelbiamas ir lietuvių vaikų išrinkto metų „Populiariausio knygų penketuko“ sąrašas.

Tarptautinės vaikų knygos dienos Lietuvoje organizatorius IBBY Lietuvos skyrius (pirmininkas – K. Urba, sekretorė A. Augustaitienė, tarybos nariai – V. Auryla, G. Raguotienė, D. Striogaitė). Skyriaus įsteigimas lietuvių vaikų literatūrai ir knygai atvėrė naujas tarptautinių ryšių galimybes. Lietuvos delegacija 1992 m. pirmą kartą dalyvavo IBBY 23-ajame kongrese Berlyne. Lietuvos skyriaus nariai atstovavo lietuvių vaikų knygai ir kituose tarptautiniuose renginiuose. Skyriaus pastangomis surengti 2 moksliniai seminarai: vienas – P. Mašioto kūrybai (1993 m. gruodžio mėn. Kaune), kitas – lietuvių vaikų periodikos istorijai ir dabarčiai (1994 m. gegužės mėn.). IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva įsteigtas ir šis vaikų knygos žurnalas Rubinaitis, kartu su Nacionaline M. Mažvydo biblioteka įkurtas Vaikų literatūros centras.

H. K. Anderseno premijos laureatai

1956           J. Lepman (Vokietija) ir E. Fardžon (Anglija).

1958           A. Lindgren (Švedija)

1960           E. Kestneris (Vokietija)

1962           M. de Jongas (JAV)

1964           R. Gijo (Prancūzija)

1966           T. Janson (Suomija)

1968           Ch. M. Sančes-Silva (Ispanija) ir Dž. Kriusas (Vokietija)

1970           Dž. Rodaris (Italija)

1972           S. OʼDelas (JAV)

1974           M. Gripė (Švedija)

1976           S. Biodker (Danija)

1978           P. Foks (JAV)

1980           B. Ržiha (Čekija)

1982           L. B. Nunes (Brazilija)

1984           K. Nestlinger (Austrija)

1986           P. Raitson (Australija)

1988           A. Šmidt (Olandija)

1990           T. Haugenas (Norvegija)

1992           V. Hamilton (JAV)

1994           M. Mado (Japonija).

Žurnalas „Rubinaitis”, 1994 Nr. 1 (1)

 

Įžanginis

Kodėl – „Rubinaitis“?

Mano vaikystės skaitymai

Žodis Pranui Mašiotui
Kukutis moko vaiką, kaip paglostyti briedį

Recenzijos, Anotacijos

Lopšinė vaikų poezijai
Pasakos – su apysakų sparnais
Košė, kurią verta išsrėbti
Populiariausių knygų konkursų apžvalga

Užsienio vaikų literatūra

J. D. Selindžeris ir penktojo dešimtmečio kultūros lūžis
Tuvei Janson – 80
Pasakojimas apie paskutinį slibiną pasaulyje
Žodinės ir vaizdinės išraiškos sąveika Tuvės Janson kūryboje

Kronika

Baltijos šalių vaikų literatūros forumai
Parodos, pokalbiai, seminarai
Užsienio vaikų periodikos leidiniai

Summary

Summary

Mūsų partneriai ir rėmėjai