NAUJOJI LATVIŲ VAIKŲ LITERATŪRA
Pastarųjų metų latvių vaikų literatūroje tiek kiekybės, tiek meninės vertės atžvilgiu vyrauja literatūrinės pasakos ir poezija.
Mara Cielėna (Māra Cielēna, g. 1954) – viena talentingiausių ir aktyviausių vaikų rašytojų. Jos kūriniuose vyrauja laisvas fantazijos žaismas tiek aprašant aplinką ir veikėjus, tiek siužeto vingiuose, kurie tiesiog vaikiški, bet drauge – stebėtinai išmoningi ir pedagogiški. Neprikišamai iškeltų svarbių etinių ir estetinių vertybių – žmogiškumo, nuoširdumo, teisingumo ir t. t. – patvirtinimą randame šiose jos pasakų knygose: Pasakos mažųjų džiaugsmui („Pasakas par brīnum mazajiem“, 2000), Miesto pasakos ir pasaulio pasakos („Pilsētas pasakas un pasaules pasakas“, 2001; konkurso „Spaudos namų knyga 2001“ prizas, „Pagranduko“ premija), Vasaros tamselė („Vasaras Tumsiņa“, 2002; „Pagranduko“ premija), Mamos, tėčiai ir kiti („Mammas, tēti un citi“, 2003). Užburia šviesus pasakų lengvumas, nepaprastai švelni ir geraširdiška nuotaika, karaliaujanti daugelio pasakų herojų (Medinio namuko, Kaminkrėčio, Angelėlio, Pavasario pūgelės, Kaliausytės, Vasaros tamselės ir kt.) sielose ir juos supančiame pasaulyje.
Fantastiniame romane paaugliams Berniukas ir laikas („Zēns un Laiks“, 2001) M. Cielėna kviečia filosofiškai susimąstyti apie Laiką, Erdvę, tikrąsias gyvenimo vertybes, žmonių santykius, skatindama suvokti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas susideda iš įvairių akimirkų – tiek pilnatviškų, tiek tuščių, – bet visos jos savaip reikšmingos. Ypač pabrėžiama mintis, kad Laikas yra didžiulė vertybė, o deramai panaudotas Laikas – didžiulis turtas. Tai išvados, panašios į daromas Michaelio Ende’s (Michaelis Endė) pasakoje „Momo“.
Janis Baltvilkas (Jānis Baltvilks, 1944–2003) knygoje Plivija ir kitos pasakos („Plīvija un citas pasakas“, 2000; konkurso „Spaudos namų knygos 2000“ prizas, 2001 m. Pavasario apdovanojimas) ragina skaitytojus pažvelgti į pasaulį neįprastu – smuiko skrydžio, Plivijos lengvabūdiškumo – rakursu ir pamatyti aplinkos turtingumą bei grožį. Nemažas J. Baltvilko indėlis į pažintinę literatūrą – 1998 m. pasirodžiusios jo knygos Driežų pilis („Ķirzaku pils“), Trečioji lydekos vasara („Līdakas trešā vasara“) ir Dvylika pasivaikščiojimų gamtoje („Divpadsmit pastaigas dabā“) emocingai atskleidžia gyvosios gamtos reiškinius.
Pastaraisiais metais tris knygas vaikams išleido vienas įdomiausių ir sąmojingiausių rašytojų Juris Zvirgzdinis (Juris Zvirgzdiņš, g. 1941). Jo nuotykių romanas-pasaka Kartą senais laikais Kuržemėje („Reiz senos laikos Kurzemē“, 1999; Pavasario apdovanojimas, „Pagranduko“ premija) ir apysaka-pasaka Bebrų sugrįžimas („Bebru atgriešanās“, 2001; Vaikų literatūros metų prizas) yra įtempto siužeto prozos darbai, kurių pagrindiniai veikėjai (Jonvabalis, Elniaragis, bebriukai Brukas ir Byveris su visa Byverbrukų šeimyna) patiria įvairių nuotykių ir sykiu nueina savižinos bei saviraiškos kelią (adresatas – pradinukai ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytojai). Tobijo paistaluose („Tobiasa blēņu stāsti“, 2003) – nedidelėse pasakose – mažo pliušinio lokiuko Tobijo nuotykiai ir išgyvenimai, atskleidžiantys savotišką požiūrį į pasaulį ir išeities paieškas, kurias lengvai supranta mažieji – ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytojai.
Dviem romanais-pasakomis – Monika ir miškas („Monika un Mežs“, 2002; konkurso „Spaudos namų knyga 2002“ prizas) bei Monika ir deimantų protėvis („Monika un dimantu Ciltstēvs“, 2003) – latvių vaikų literatūroje sužibėjo nauja žvaigždė Signė Kvaskova (Signe Kvaskova, g. 1976), kuri jau spėjo užkariauti literatūrinės pasakos mėgėjų paauglių širdis. Monikos ir jos draugų nuotykiai fantastiniame miške, drąsa, sumanumas, pasiaukojimas atliekant sudėtingas užduotis, gėrio ir blogio kovos dramatizmas bei atmosferos slėpiningumas skaitytojus įtraukia ir skatina sušukti: „Latvių Haris Poteris!“ (vienuolikamečio eksperto vertinimas).
Paaugliai itin susidomėję skaito Valdžio Rūmnieko (Valdis Rūmnieks, g. 1951) Ąžuolo knygelę („Ozola grāmata“, 1998; Pavasario prizas) – įtempto siužeto fantastinį detektyvą su gaudynėmis, kompiuterinio pasaulio stebuklais. Knygos varomoji jėga – energingi, veiklūs dvylikamečiai herojai ir patraukli intriga. Šalia viso to originaliai atsiskleidžia laikas – kaip savaiminė vertybė ir kitų vertybių (bendrų visiems žmonėms, etinių, estetinių, materialinių, dvasinių) įprasminimas. Labai žmogiškas gyvų būtybių, daiktų ir reiškinių pasaulis iškyla V. Rūmnieko pasakose Kaip raketa gerklę išgydė („Kā raķete kaklu izārstēja“, 2002).
Mario Rungulio (Māris Rungulis, g. 1950) apysaka Fryda Frikadelė (Frīda Frikadele“, 2000; konkurso „Spaudos namų knyga 2000“ prizas) įtraukia jau nuo pirmųjų puslapių, supažindindama su draugiškąja, darniąja Frėjų šeimyna, kurioje visų, net ir šuns, pagrindinis užsiėmimas – vogti. Tai lyg iššūkis visuomenei: žiūrėkite – ir taip galima puikiai pragyventi! Bet ar galima? Autorius, meistriškai kurdamas intrigą, priveda prie išvados, kad vis dėlto negalima, – ateina akimirka, kai Frėjai pradeda galvoti apie savo elgesio padarinius. Etinės normos ir doras gyvenimo būdas įrodomi atvirkštine tvarka.
M. Rungulio apsakymai knygose Tas, kuris visą naktį šokinėja („Tas, kas lēkā visu nakti“, 1999) ir Skrybėlės akys („Platmales acis“, 2000) žanriškai artimi folkloriniam siaubo pasakų, arba šiurpių, žanrui. Apsakymuose apie baimę (tamsa, vaiduokliai, kapinės, keistų atvaizdų veidrodis ir t. t.) vaizduojami nepaaiškinami ir baugūs įvykiai turi ir grėsmės, pavojaus žavesio.
Per pastaruosius penkerius metus išskirtines poezijos knygas vaikams išleido Janis Baltvilkas, Mara Cielėna, Pėteris Brūveris (Pēteris Brūveris), Inesė Zanderė, Uldis Auseklis, Maris Rungulis, Aivaras Neibartas (labai vaizdinga, kupina originalių palyginimų poezija), Vitautas Liūdėnas (Vitauts Ļūdēns), Arturas Gobas.
Janis Baltvilkas, anot M. Rungulio, „neabejotinai ryškiausias vaikų poetas“, knygose Pelkės burtininkas („Purva burvis“, 1999), Lygintuvo klajonės („Gludekļa klejojumi“, 2000), Mažoji miško abėcėlė („Mazā meža ābece“, 2000), Mįslių posmai („Mīklupanti“, 2002), rinktinėje Išskalbtas dangus („Izmazgātās debesis“, 2000) kuria gerumo ir meilės kupiną poezijos pasaulį, kuris džiugina organine gamtos ir gyvybės pajauta, aukštu etinių ir estetinių vertybių lygmeniu, taikliai pastebėtais sutapimais, netikėtais siužetais, dinamika, sumaniais kalbos žaidimais.
Maros Cielėnos poezijos knygose Kai Karalienė Rygoje buvo („Kad Karaliene bij Rīgā“, 2001; „Pagranduko“ premija) ir Dangaus kilimėlis („Debesu trepīte“, 2000) vyrauja nuoširdumas, švelnumas, lengvumas. Poetė stebėtinai puikiai sugeba lyg ir iš nieko – iš aplink esančios paprasčiausios kasdienybės – sumaniai sukonstruoti kai ką svarbaus ir patrauklaus.
Pėterio Brūverio (g. 1957) poezijos knygos Gryzinkalnio pobūvis („Grīziņkalnā groziņvakars“, 2000), Syli, ar tu mane myli? („Sīli, vai tu mani mīli?“, 2000), Kiekvienam mažam paukšteliui… („Katram mazam putniņam…“, 2002; konkurso „Spaudos namų knyga 2001“ prizas) kviečia įsižiūrėti ir įsiklausyti į gamtą, pajusti giluminę žmogaus ir gamtos bendrystę. Gyvybė čia atsiskleidžia visu savo puikumu – gamtos garsai, balsai, gyvasties pulsavimas pavaizduotas kaip konkreti, jutimiškai apčiuopiama realybė. Džiugina poeto kalbos žaidimai.
Inesės Zanderės (g. 1958) poezijos knyga Vidus ir išorė („Iekšiņa un āriņa“, 2002; konkurso „Spaudos namų knyga 2002“ prizas, „Pagranduko“ premija, Vaikų literatūros metų prizas) kviečia skaitytojus godžiai ir atvirai žvalgytis aplinkui, su žaidimo azartu atverti daugiasluoksnę pasaulio prigimtį, iš išorinių sluoksnių skverbtis į vidinius, gilesniuosius.
Uldis Auseklis (g. 1941) knygose Į Klidzinį su vienu mediniu arkliuku („Uz Klidziņu ar vienu koka zirdziņu“, 2001), Moliūgas pasigavo slogą („Ķirbis saķēris iesnas“, 2001), Ką veikia katinas Francis („Ko dara runcis Francis“, 2002), Kol obuoliai sode bumbsi („Kamēr āboli dārzā būkšķina“, 2002) iš kalbos žaismės ir vaizdų girliandų kuria nuoširdų, džiugų poezijos pasaulį.
Kiekvienas Mario Rungulio (g. 1950) knygų Čiepa liepoje („Čiepa liepā“, 1999) ir Lietus išvynioja barzdą („Lietus attin bārdu“, 2001) eilėraštis – miniatiūrinė pasaka su stebukliniais ir fantastiniais elementais.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pastarųjų metų latvių vaikų literatūroje gausu lavinančių fantaziją, skatinančių suvokti pasaulio tiesas ir giliai emociškai paveikių, optimistinių knygų.
Iš latvių k. vertė Laura Laurušaitė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2005 Nr. 3 (35)
