Kazio Sajos kelias: nuo paauglio iki karūnuoto vaikų rašytojo

Kazys Saja su dėde Adomu Norvaiša. Apie 1945–1946 m. Telšiuose. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuosavybė

Dvi iškalbingas nuotraukas skiria 65 metų tarpas. Vienoje – Kazys Saja dar paauglys, našlaitis (abu tėvai mirė anksti), auginamas mamos sesers Petronėlės ir Adomo Norvaišų, gyvenusių Vaištarų kaime, Plungės rajone. Kažkuria proga su dėde nusifotografuota Telšiuose. Nuotraukos perteikiamą ano laiko dvasią papildo rašytojo prisiminimai apie paauglystės dienas: „Mane augino beraščiai, bevaikiai ir pamaldūs vargdieniai – klumpdirbys Adomas ir Ciocelė Petronėlė. Trobos sienos buvo išlipdytos laikraščiais. Kai atėjo vieni, paskui kiti okupantai, laikraščius reikėjo pakeisti. Man, dar nespėjus išmokti žemaitiškai ir neturinčiam draugų, tai buvo pirmoji skaitykla. Antroji, mažesnė, buvo būdelėje už tvarto. Netoliese esančios Paukštakių mokyklos mokytojai kartkartėm Adomams atiduodavo nusenusias knygas ir žurnalus“ (Metai, 2022 m., Nr. 4, p. 116–117).

„Norvaišai tikėjosi – bene užaugs patikimas klumpdirbio skaptų ir keturių hektarų paveldėtojas, o tos knygos, mokslai, girdi, tik sužadins norą skristi, ieškoti, kur geriau… Todėl teta su dėde kol galėjo, tol stengėsi mane nulaikyti namie. 1943 m. baigęs Paukštakių pradžios mokyklą, net penkerius metus niekur nesimokiau. Tačiau tie įvykiai, kurie tuo laikotarpiu dėjosi kaime, ko gero, paliko manyje didesnį pėdsaką negu vėliau studijos aukštojoje mokykloje“ („Kazys Saja“, Tarybų Lietuvos rašytojai: autobiografijos, 2, Vilnius: Vaga, 1977, p. 301).

Nelengvi gyvenimo universitetai… Jie nedingo – atsispindi autobiografinių apsakymų rinkiniuose Klumpės (1958, 1980), Vaistai nuo strazdanų (1963) ir visoje lietuvių literatūros klasika jau tampančioje rašytojo kūryboje. Labai džiugu, kad 2010 m. rašytojas pelnė lietuvių vaikų literatūros karūną – apie tai kalba antroji čia pateikiama nuotrauka. Rašytojas mielai leido pasimatuoti karūną vienam iš į šventę atėjusių jaunųjų skaitytojų – gal būsimam rašytojui? Saja yra save žaismingai apibūdinęs: „Esu klumpėtas karalaitis Kazimieras.“¹

Šiemet Kazys Saja švenčia gražų 90-mečio jubiliejų. Širdingai sveikiname rašytoją. Klumpės dar nesunešiotos! Karūna auksu žiba!