Spaudos retrospektyvoje – gyvosios piramidės

Svarstant naująją Rubinaičio koncepciją, buvo mąstoma ir apie naujos rubrikos „Retro“ viziją: galbūt nereikėtų apsiriboti vien vaikų literatūros lauku, gal vertėtų jį praplėsti, paįvairinti kitų sričių temomis? Nutarėme pabandyti – galbūt skaitytojams patiks?

Vartant senąją (dažniausiai tarpukario) tiek vaikų, tiek suaugusiųjų spaudą galima aptikti nuotraukų, kurių aprašymuose yra žodžiai: „gyvasis piešinys“, „masiniai gimnastikos pratimai“, „piramidė“ ir pan. Labai dažnai šios nuotraukos-iliustracijos su tekstu neturi nieko bendra – jomis tiesiog pagyvinami žurnalo puslapiai ar užpildomos likusios tuščios vietos, o kartais iliustruojamas giminingos temos straipsnis, pavyzdžiui, apie sveiką gyvenseną. Šiame straipsnyje kalbama apie piramides, kurios buvo ypač populiarios tarp vyresniųjų klasių mokinių ir jaunimo. Pavyko rasti ir keletą knygų, skirtų šiam reiškiniui, nors tenka pripažinti – lietuvių kalba literatūros apie tai nedaug.

Gyvųjų piramidžių ištakos siekia labai senus laikus. Jos vaizduotos ir senovės Egipto freskose bei piešiniuose, datuojamuose antruoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Venecijos senųjų švenčių aprašymuose minima, kad XVIII a. gyvųjų bokštų (Venecijoje taip buvo vadinamos piramidės) vykdavo pažiūrėti keliautojai iš viso pasaulio. Skambant muzikai, komandos varžėsi, kurios bokštas bus aukščiausias. Kai kurie bokštai siekė devynių metrų aukštį¹.

XIX–XX a. sandūroje piramidžių kultūra pradėjo populiarėti Rusijoje, o nuo praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio tapo labai mėgstama, ypač jaunimo. Kūrėsi klubai, draugijos, kurių nariai piramidžių kompozicijas rodydavo įvairių renginių, koncertų, sporto švenčių, politinių susirinkimų metu. Šie numeriai tarnavo ir sovietinei propagandai, nes dažnai buvo naudojama sovietinė atributika: vėliavos, šautuvai, išrašyti lozungai ir kt. Tai galima matyti nuotraukose, filmuose, vaizduojančiuose tą laikmetį.

Lietuvoje šis reiškinys taip pat nestokojo populiarumo ir užėmė reikšmingą vietą įvairių švenčių metu. Apie tai pirmąją knygą lietuvių kalba išleido iš Biržų krašto kilęs mokytojas Jokūbas Klusis (1904–1940), dirbęs ne vienoje Lietuvos mokykloje. 1928–1929 m. mokytojaudamas Sedoje, 1929 m. jis išleido vadovėlį Piramidės ir gyvieji pratimai². Bibliografine retenybe tapusiame leidinyje autorius „Pratarmėje“ rašo: „Teko man pastebėti, kad ne tik sportininkai, bet dar daugiau publika mėgsta piramides. Kur tik yra rengiama iš kūno kultūros srities kokia pramoga, ten visada esti ir piramidės. Jos yra viena iš geriausių kūno kultūros propagandų.“³ Šie žodžiai įrodo reiškinio populiarumą. Vadovėlyje dominuoja gausybė piramidžių ir gyvųjų paveikslų nuotraukų įklijų; tekstinę dalį sudaro tik minėta „Prakalba“ ir knygos pabaigos skyrius „Piramidžių statymas“ – metodiniai nurodymai. Po poros metų (1931) Kaune pasirodė Šakių „Žiburio“ gimnazijos kūno kultūros mokytojo Vincento Liulevičiaus knygelė Ritminė mankšta berniukams ir mergaitėms (viršelyje: Grupinė mankšta berniukams ir mergaitėms), kurioje tarp mankštos ir gimnastikos pratimų aprašyta ir trijų piramidžių statymo metodika. Abu autoriai nurodė po du šaltinius, kuriais naudojosi rengdami vadovėlius. Vienas jų kartojasi ir autorių nurodomas pirmiausia – tai Rusijoje gyvenusio čekų fizkultūrininko Jano Štanglio (1884–1938) leidinys Piramidės masiniams fizkultūrininkų pasirodymams (Штангль, Я. Пирамиды для массовых выступлений физкультурников, 1927).

1954 m. buvo išleista iš rusų kalbos versta Nikolajaus Vasiutino knyga Moksleivių sporto šventės. Kituose leidiniuose piramidės aprašomos epizodiškai, tarp gimnastikos ar gyvųjų piešinių pratimų, jų pavyzdžių galima aptikti ir žaidimų, pionierių vadovų knygose.

Kaip pastatyti ir išardyti piramidę? Remiantis Vasiutinu, „piramidės pastatymas susideda iš šių paeiliui einančių elementų: 1) išėjimas piramidei statyti (…), 2) piramidės pastatymas; 3) piramidės išardymas. (…) Piramidė statoma, skaičiuojant vadovui (Klusis rašo: „skaičiuojant arba pagal muziką“⁴). Sulig kiekvienu skaičiumi atliekami iš anksto nustatyti ir išmokti judesiai. (…) Pastatyta piramidė keletą minučių išlaikoma. Po to, vadovui sukomandavus „žemyn“, visi greitai, jei galima, per vieną ar dvi takto dalis, grįžta į pradinę padėtį“⁵

Kad reginys būtų patrauklesnis akiai, Klusis siūlo atkreipti dėmesį ir į estetinę piramidės vaizdo pusę: drabužius, atributiką, apšvietimą įvairiomis spalvomis arba bengalo ugnimis⁶.

Visuose leidiniuose šie gyvieji statiniai yra sugrupuoti į skirtus berniukams, mergaitėms, mišrioms grupėms, nurodyta, koks dalyvių skaičius reikalingas.

Norint atlikti piramidžių pratimus svarbus yra sportinis pasiruošimas: reikia jėgos, ištvermės, tvirto kūno, lankstumo. Todėl jas itin mėgo jauni žmonės, turintys gimnastikos ar akrobatikos įgūdžių. Vis dėlto nesudėtingas piramides statė ir paprasti žmonės, vaikai, jaunuoliai, leisdami laisvalaikį, atostogų metu. (Būtent tokį pavyzdį – keturių žmonių piramidę – radau tarp savo tėvo jaunystės nuotraukų.)

Lietuvoje dabartiniu metu piramidžių tradicija yra sunykusi. Bet jei kas nori jas pamatyti gyvai – tevyksta į Kataloniją. Ten kas dveji metai vyksta žmonių pilių, arba bokštų, festivaliai. Tas pilis tik iš dalies galime prilyginti gyvosioms piramidėms, nes jų statymas orientuotas daugiau į aukštį⁷. Tačiau reginys – vertas dėmesio.

Parengė Reda Tamulienė (LNB)

______________________________

¹ „Живые пирамиды Сталина: Где их придумали на самом деле и для чего создавали“, interneto prieiga: https:// kulturologia.ru/blogs/240419/42917/ (žiūrėta 2022-06-07).

² Povilas Šveberas, „Nepelnytai užmiršta iškili asmenybė“, interneto prieiga: https://www.birzietis.lt/gyvenimo-spalvos/ nepelnytai-uzmirsta-iskili-asmenybe (žiūrėta 2022-06-22).

³ Jokūbas Klusis, Piramidės ir gyvieji paveikslai: vadovėlis skiriamas pradžios, vidurinėms mokykloms ir įvairioms sporto organizacijoms, Seda: Vidurinė mokykla, 1929, p. 3.

⁴ Ibid., p. 71.

⁵ Nikolajus Vasiutinas, Moksleivių sporto šventės: laisvieji pratimai, piramidės ir žaidimai sporto šventėms, Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1954, p. 123.

⁶ Jokūbas Klusis, Piramidės ir gyvieji paveikslai: vadovėlis skiriamas pradžios, vidurinėms mokykloms ir įvairioms sporto organizacijoms, Seda: Vidurinė mokykla, 1929, p. 71.

⁷ „Kastelas“, interneto prieiga: https://lt.wikipedia.org/wiki/ Kastelas (žiūrėta 2022-06-07).

Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 3 (103)