Knyga padeda užaugti ir subręsti
Vienas specifinių vaikų literatūros bruožų – adresato įvairovė. Nuo kūdikio iki jaunuolio žmogus taip stipriai pasikeičia, kaip gyvenime labiau jis jau niekada nepasikeis. Taigi vaikų literatūra, skirta mažyliams, pradinukams ar paaugliams ir jaunuoliams, labai skiriasi būtent dėl savo adresato specifikos. Gerai jausti skaitytojo amžių ir mokėti kalbėti tam tikrai amžiaus grupei – kone didžiausias vaikų rašytojo rūpestis. Juk viena įdomu ir aktualu vieniems, o kita rūpi kitiems.
XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais vis labiau atsiskiria, ryškėja savita paauglių literatūra. XXI a. ji jau yra aiškiai susiformavusi, užima atskirą nišą bendrosios literatūros sraute. Dabar ir Lietuva, galima sakyti, išgyvena iki šiol neregėtą paauglių literatūros pakilimą. Atėjo ir tebeateina daug naujų rašytojų vardų. Tai iš dalies lemia ir vis ryškesnis turtingos užsienio paauglių ir jaunimo literatūros kontekstas, gausūs vertimai, ir Lietuvoje sėkmingai vykstantys įvairūs nacionaliniai paauglių, jaunimo literatūros konkursai.
Nuo Motiejaus Valančiaus Paaugusių žmonių knygelės (1868) (atkreipkime dėmesį į žodį paaugusių ir temas, gvildenamas toje knygelėje) iki Kazio Binkio Atžalyno (1938), Mykolo Sluckio romano Geri namai (1955), Vytauto Bubnio Arberono (1969), Algimanto Zurbos Šimtadienio (1975), iki Vytautės Žilinskaitės Kinto (2006), Gendručio Morkūno Iš nuomšiko gyvenimo (2010), Akvilinos Cicėnaitės Niujorko respublikos (2015), Rebekos Unos Atjunk (2015) ir kitų vertingų knygų nueitas ilgas kelias. Ir šiandien jis tikrai kyla į kalną. Šiuo metu turime rašytojų, įdomiai, prasmingai rašančių paaugliams ir jaunimui (Kazys Saja, Gintarė Adomaitytė, Ona Jautakė, Kristina Gudonytė, Vytautas Račickas, Renata Šerelytė, Daina Opolskaitė, Justinas Žilinskas, Ilona Ežerinytė, Unė Kaunaitė, Ignė Zarambaitė ir kt.). Sąrašas vis ilgėja.
Sunku tiksliai nubrėžti tą ribą, kada vyresnieji paaugliai, jaunuoliai ima skaityti bendrąją literatūrą, suaugusiųjų tekstus. Juk tai labai individualu. Bet šiandieniniame pasaulyje stebima ir atvirkštinė tendencija: suaugusieji – motinos ir tėvai, mokytojai, bibliotekininkai ima skaityti paauglių literatūrą. „Būtent Hario Poterio serijos padiktavo vadinamosios pereinamosios literatūros tarp paauglių ir bendrosios (angl. crossover literature) fenomeno atsiradimą: knygas, skirtas paaugliams ir jaunimui, pradėjo skaityti vis daugiau suaugusiųjų, kai kurie jas skaitė kartu su savo vaikais, kiti pirko šias knygas tiesiog sau. Paauglių ir jaunimo literatūra virto gerai užsuktu mechanizmu“, – pasakoja paauglių literatūros tyrinėtoja dr. Brigita Dimavičienė.1 Ir paaugliai, ir suaugusieji mielai skaito problemų prozą, distopinius romanus, maginę fantastiką. Tokie kūriniai dažnai ekranizuojami, o jų žiūrovai – ne vien tik paaugliai ir jaunimas…
Šiame numeryje daugiausia dairomasi po lietuvių ir užsienio rašytojų paauglių ir jaunimo auditorijai skirtus kūrinius. Šią Rubinaičio intenciją iš dalies nulėmė ta aplinkybė, kad dar 2021 m. viduryje LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais, o netrukus Europos Parlamentas juos dedikavo Europos jaunimui. Prasminga svarstyti, kokia knyga padeda paaugliui, jaunuoliui augti, bręsti, suprasti save ir sudėtingą pasaulį.
_____________________________________
1 Cit. iš: Daiva Simanavičiūtė, „Apie vaikų ir paauglių literatūrą“, Bernardinai.lt, 2015-04-01, interneto prieiga: https://www.bernardinai.lt/2015-04-01-daiva-simanaviciute-apie-vaiku-ir-paaugliuliteratura/ (žiūrėta 2022-08-09)).
Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 3 (103)
