Spausdinkime atsakingai (2024 m. knygų vaikams iliustracijų apžvalga)
Artėjant 2024 m. vaikų knygų apžiūrai kiek nerimavau svarstydama, ką naujo ir įsimintino atnešė šie metai? Nors vieną kitą pasirodžiusią knygų vaikams naujovę pastebėjau spaudoje, perskaičiau, tačiau visumos tikrai neįmanoma įsivaizduoti! Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų knygų centre manęs laukė lentyna išrikiuotų naujų knygų, ilgam nugulsiančių į vadinamąjį vaikų knygų aukso fondą, rūpestingai saugomą ateinančioms kartoms. Tačiau kiek tų knygų iš tiesų liks kaip vertingas laikmečio dokumentas, pabandysiu pasvarstyti šioje apžvalgoje, išryškindama vertingiausius spaudos kūrinius knygos meno ir iliustracijų aspektu. Deja, po darbo dienos eidama namo iš bibliotekos vis negalėjau nusiraminti: kas nutiko, kodėl tiek mažai vertingų kūrinių, kodėl tiek daug niekam tikusio šlamšto? Ieškodama atsakymo priėjau prie išvados – šiais laikais visi gali tapti kūrėjais, tik talentingų kūrėjų (arba savo srities profesionalų) yra labai nedaug. Viską gerai atsijojus supranti, kad bent keliolika knygų tikrai yra labai gerų, ir tai iš dalies paguodžia.
Beje, atrodo nusistovėjo bent vienas knygos žanras – paveikslėlių knyga, beveik kiekvienais metais padovanojantis vieną kitą įsimintiną ir vertingą meno kūrinį. Šiais metais išsiskiria dvi labai panašios išvaizdos ir formato knygos – tai vaikų knygų rašytojos ir vertėjos Jurgos Vilės knygos apie jūrų gyvūnus Kašalotų radijas ir Mano draugas Hipokampas Unikornas („700 eilučių“). Abi knygos susijusios su rašytojos sumanyta ir Lietuvos jūrų muziejaus leidžiama knygų vaikams serija „Lašas jūroje“. Knygų tekstai yra ne pažintiniai, o literatūriniai, perteikiantys visai kitokį, artimą vaikui pasakojimą. Kašalotų radijas pasakoja apie mažą mergaitę Domingą, turinčią neįprastą draugę – didelę baltą kašalotę Sniegę (tokia kaip Mobis Dikas). Sniegė gyvena toli, ta vieta net nepažymėta žemėlapiuose – prie paslaptingojo kaimelio A krantų. Domingos šeima šią vietą atrado seniai ir kasmet ten važiuoja vasaroti. Kaimelio gyventojai stebisi atvykėlių draugyste su banginiais – įprastai kašalotai yra labai atsargūs, neplaukia arti kranto, bet vos pasirodžius Domingai, jos broliams ir seserims, iškart susiburia įlankoje ir džiaugsmingai čerškia. Jie skleidžia keistą garsą – lyg sugedusio radijo. Knygos tekstą esmingai papildo spalvotais pieštukais dailininkės Agnės Nananai sukurtos iliustracijos, sušildančios gana vėsius šiaurės peizažus, o jautrūs štrichai ir išskirtinis dėmesys detalėms sukuria įsimintiną nuotykį. Dailininkės pavaizduoti milžiniški kašalotai yra tarsi monumentalios skulptūros, sukuriančios įsimintinus vaizdus ne tik vaikui, bet ir suaugusiajam. Pasakojimą papildo nespalvoti iliustracijų epizodai, nupiešti paprastu grafitiniu pieštuku, perteikiantys dar vieną šios originalios istorijos sluoksnį. Knygos dailininkė Agnė Nananai yra knygų vaikams iliustruotoja, baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete taikomąją grafiką. Jos iliustruotos knygos jau ne sykį įvertintos, o ši knyga pripažinta IBBY Lietuvos skyriaus geriausia 2024 m. paveikslėlių knyga.
Kitoje paveikslėlių knygoje Mano draugas Hipokampas Unikornas pasakojama apie jūrų arkliukus. Pasakojimas prasideda kaip mitas: vieną dieną vandenyno gelmėse įvyko Didysis Sprogimas, jo metu gimė visas pulkas jūrų arkliukų! Tarp jų buvo ir šios istorijos herojus Unikornas, išsiskiriantis iš minios savo neįprastai aukšta karūnėle ir dėl to panašesnis į vienaragį nei į jūrų arkliuką. Jis buvo be galo smalsus, mėgo bendrauti ir netruko susirasti draugų. Dėl savo išskirtinumo arkliukas buvo pakviestas kurti nuostabų spektaklį nuskendusiame laive! Knygos dailininkė, jaunosios kartos kūrėja Kornelija Žalpytė, subtiliai perteikė vandens gyventojų įvairovę, praplėtė pasakojimą apie gyvenimo vandenyje išskirtinumą. Naudodama mišrią iliustracijų techniką – dirbdama su spalvomis (daugiausia akvarele ir guašu) ir išnaudodama skaitmeninės technikos galimybes – ji sukūrė spalvotą, autentišką ir niekur nematytą emocinį gyvenimo vandenyje potyrį. Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros absolventė jau yra iliustravusi kelias knygas, aktyviai dalyvauja parodose, surengė personalinę parodą. Šios abi knygos – ryškiausi šių metų paveikslėlių knygų pavyzdžiai.
Kiek kitokią nuotaiką skleidžia rašytojo, poeto ir vertėjo Pauliaus Norvilos knyga Tėčio Marselio liežuvis („Baltos lankos“), kurios adresatas yra netgi labiau suaugėlis nei vaikas, nes ir pagrindinis jos herojus yra tėtis Marselis, kurio galvoje sukasi šimtai rūpesčių ir pareigų, dėl to jis niekaip neranda laiko perskaityti savo mėgstamą žurnalą. Tėčio pomėgius užgožia pareigos ir kasdieniai rūpesčiai, netikėti reikalai, šeimos įvykiai. Knygos dailininkė Patricija Bliuj-Stodulska sukuria kiek netikėtą meninę kalbą – gana retą Lietuvos knygų iliustracijose, nes knygoje vaizduojama sužmogintų liūtų aplinka. Vaizdiniame pasakojime šie simpatiški gyvūnai įgyja šiltų, mielų namiškių išvaizdą, o nuolat kintanti iliustracijų dinamika leidžia pajusti gyvenimo absurdiškumą ir kartu kuria jo kasdienybės grožį. Vaikų knygų iliustruotoja Patricija Bliuj-Stodulska studijavo iliustravimo meną Varšuvoje, dabar dirba Vilniuje. Patricija yra keturių vaikų mama, tad ir iliustruodama šią knygą ji visiškai susitapatino su tėčio Marselio personažu!
Išskirtinė meno požiūriu yra jaunesniojo amžiaus vaikams skirta debiutantės Brigitos Butkevičiūtės paveikslėlių knyga Šviesos juodulis („Žalias kalnas“). Tai Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto grafikos absolventės Brigitos Butkevičiūtės baigiamasis kūrybinis darbas, virtęs knyga mažiesiems skaitytojams. Paveikslėlių knygoje pasakojama apie mergaitę Mortą, kuri vieną dieną žaisdama kieme pastebi, jog kažkas prie jos prisikabino – tamsus, beveik juodas, kiek besisukiosi ar bandysi pabėgti – nesitraukia ir seka iš paskos! Kas jis? Gal jo nereikia bijoti, gal bandyti su juo susipažinti? Tai smagus pasakojimas apie mergaitę ir jos šešėlį, perteikiamas jautria vaizdų kalba: knygos iliustracijos sukurtos spalvotais pieštukais pasitelkiant kompiuterį. Pasakojimas labai lėtas, bet vizualiai paveikus ir išraiškingas, kviečiantis apsidairyti aplinkui, pastebėti kitus ir save.
Dar vienas dėmesio vertas debiutas – paveikslėlių knyga vaikams Sesė („Gudri lapė“), parašyta edukologės Živilės Labutės. Knygoje kalbama apie patirtį, daugelio išgyventą, kai šeimoje gimsta dar vienas vaikas. Knygos pagrindinė veikėja smalsi ir žaisminga Gudri lapė svajoja apie sesę. Vieną dieną jos troškimas išsipildo, tik kiek kitaip – vietoj išsvajotos sesės ji sulaukia broliuko! Laputė jaučiasi sumišusi ir truputį nusivylusi, tačiau pasielgia labai išmintingai: pasiryžta tapti geriausia sese savo broliui. Knygos iliustracijas sukūrė jaunosios kartos vaikų knygų dailininkė Simona Jurčiukonytė – tai trečioji jos iliustruota knyga. Šiltų spalvų, apibendrintų ir monumentalių formų su smulkaus rašto faktūromis iliustracijos perteikia jaukią namų atmosferą. Knygos iliustracijos IBBY Lietuvos skyriaus buvo atrinktos į geriausių 2024 m. iliustruotų Lietuvos knygų trejetuką.
Verta paminėti ir kitą jaunesniojo amžiaus vaikams skirtą knygą su nemaža humoro doze – italų rašytojo Alfredo Paniconi knygą Ką prarijo Bobas? („Misteris Pinkmanas“). Pagrindinis knygos herojus yra šuo Bobas, labai geras, mielas, paklusnus ir visų mylimas, bet turintis vieną mažytį trūkumą – jis viską nenumaldomai ryja, kol galiausiai vieną dieną dingsta paruošti namų darbai. Knygą iliustravo gerai Lietuvoje žinoma komiksų stiliumi piešianti dailininkė Lina Itagaki. Anot jos, iliustruojant šią knygą reikėjo gerokai „patampyti kad į Bobą „sutilptų“ ir dantų gydytojas, ir ledų autobusiukas, ir net lėktuvas! Raiški knygos meninė kalba daro knygą patrauklią tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Daugelis naujų vertingų knygų yra tęstinių serijų dalis. Viena jų – jau gerai mažiesiems skaitytojams pažįstamas žymaus Lietuvos rašytojo, kino režisieriaus ir poeto Vytauto V. Landsbergio sukurtas lapiuko Pūkio personažas ir jo nuotykiai, sulaukę septynioliktos šios serijos knygelės. Knygutėje Pūkis ir kėkštas („Dominicus Lituanus“) per trumpą dviejų pagrindinių personažų – lapiuko ir kėkšto – pašnekesį (ir paslaptį!) atskleidžiama mažoji gyvenimo išmintis, padedanti geriau suprasti pasaulio tvarką ir žmonių santykius. Tai savita alegorija, pasakojimo pabaigoje pražystanti gražiausiu sodu ir priverčianti pamilti dėl vienos asmeninės savybės visų atstumtą kėkštą. Kita šios serijos knygutė Pūkis ir tikras Tigras („Dominicus Lituanus“) irgi perteikia pamokymą, kurį galima plačiau aptarti su vaiku. Šios serijos knygelių dailininkė grafikė Dalia Karpavičiūtė sukuria įsimintiną ir gerai mažajam skaitytojui suprantamą vaizdų kalbą, leidžiančią sekti pasakojimą ir patirti ne vieną nuotykį.
Tarp keleto vertų paminėti knygų serijų, išsiskiriančių meniniu požiūriu, yra dailininkės Kornelijos Žalpytės iliustruota vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos kuriama knygų serija „A komanda“. Knygose A komanda ir nykstantys vėžliai ir A komanda ir didelė kalbanti papūga („Alma littera“) dailininkės lengva ranka kuriami piešiniai ir ranka rašomi tekstai sukuria harmoningo vaizdinio pasakojimo pojūtį.
Panašia vaizdo ir teksto derme pasižymi rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus kuriamų knygų serija „Superbobutės“ („Misteris Pinkmanas“), kurią iliustruoja dailininkė Viktorija Ežiukas. Komiksinis pasakojimas, juokingos, kartais iki absurdo, situacijos kuria ne tiek vaikams, kiek skaitančioms „bobutėms“ įsimenamus gyvenimo nuotykius. Verta paminėti ir dar dvi komiksinio pasakojimo knygeles – Indrės Zalieckienės parašytą ir nupieštą komiksą Neatlikau namų darbų: baisiai smagūs ir juokingi eilėraščiai („Alma littera“) ir kuklią, debiutinę Salvijos Vaičikonytės knygelę Julė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“), kurioje per vaizdą ir tekstą atsiskleidžia paprasta gyvenimo išmintis. Knygos kūrėja, greičiausiai įkvėpta Antoineʼo de Saint-Exupéry knygos Mažasis princas iliustracijų paprastumo ir minimalios raiškos, ėmėsi savosios versijos ir gana sėkmingai ją įgyvendino.
Aptarus knygas mažiausiems skaitytojams verta kelis žodžius tarti ir apie paaugliams skirtas knygas. Deja, jų kaip visada reta, tačiau išsiskiria viena knyga – Eglės Jasės Kamandosė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“). Kamandosė – paslaptinga būtybė, turinti raganų kraujo, driežo uodegą, bet primenanti mažą mergaitę. Tokią išvaizdą jai sukūrė ir knygos dailininkė Julija Račiūnaitė, kaip ir kitas skaitmenines iliustracijas, kurios savo šiuolaikiškumu išjudina ne tik įprastines lietuvių vaikų literatūros ribas, atveria skaitytojui ne vien mitologinę pasaulio pusę, bet ir kitokios įsivaizduojamybės erdves. Keistos, nematytos ir kartu labai originalios skaitmenine grafika sukurtos iliustracijos ne tik papildo tekstą, bet ir sukuria neįprastą atmosferą, skleidžiančią plačią jausmų gamą – nuo atstūmimo iki prisijaukinimo, suteikiančią kūriniui papildomos meninės vertės. Iliustracijoms būdinga ironija, švelnus groteskas, jos glaudžiai siejasi su kitais skaitmeninėmis technologijomis kuriamais šios menininkės darbais. Su šia knyga paaugliai tikrai patirs įsimintiną kelionę.
Kita paminėtina paaugliams skirta knyga Robotų sala (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“) parašyta debiutančių kūrėjų – rašytojos Nijolės Drungilaitės ir jaunos iliustruotojos Laimos Matuzonytės. Jautriais spalvotų pieštukų piešiniais dailininkė perteikia teksto nuotaiką, sukuria įsimintinų miesto paveikslų, taip retų Lietuvos vaikų knygų iliustracijose.
Keletą žodžių norisi tarti ir apie pažintines knygas. Šioje kategorijoje bent kelios šių metų knygos vertos užimti asmeninių bibliotekų lentynas. Viena jų – archeologės Rūtos Kačkutės bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi parengta pažintinė knyga Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos („Alma littera“). Knyga išsamiai ir patraukliai supažindina jaunąjį skaitytoją su gintaro istorija, prasidėjusia prieš mūsų erą. Knygoje gausu enciklopedinių žinių, o jas pagyvina originalus siužetas ir pasakotojo balsu prabylantis Romos imperijos legionierius Kvintas Atilijus Primas, lydintis skaitytoją Gintaro keliu iki prie Baltijos įsikūrusių aisčių (baltų) genčių. Knygą iliustravo dvi lietuvių dailininkės – Danijoje gyvenanti Eglė Rudžionytė-Meškelienė ir Estijoje gyvenanti dailininkė Reda Tomingas. Iliustracijos perteikia romėnų kultūrinį palikimą, architektūrą, skulptūrą, to meto aprangą, archeologiją ir vaizdžiai pasakoja apie Antikos istoriją ir gintaro vietą joje.
Įsimintinos ir šių metų Selemono Paltanavičiaus leidykloje „Debesų ganyklos“ išleistos knygos apie gamtą Mano kojos buvo trys ir Su gamta kišenėje: vaikystės nutikimai, kurias iliustravo taip pat gamtą mylinti dailininkė Reda Tomingas. Gausiai iliustruota knyga leidžia dar geriau pažinti gamtos paslaptis, pamatyti pasaulio įvairovę.
Iš visos 2024 m. vaikų knygų lentynos bibliotekoje savo estetiniais tinklais išgaudžiau labiausiai dėmesio vertas knygas, kurios suteiks skaitytojui didžiausią estetinį malonumą ir leis vaikui kokybiškai pažinti pasaulio įvairovę. Ko šiemet pasigedau? Gerų ir pripažintų dailininkų darbų, leidžiančių jaustis saugiai, t. y. žinojimo, kad vaikas gaus kokybišką knygą, kuri formuos jo skonį ir garantuos visapusį jo lavinimą. O tai, ko nerekomenduočiau, deja, yra didžioji knygų lentynos dalis. Kas dėl to labiausiai nukenčia? Gamta, su ja ir mes! Saugokime gamtą, pažinkime jos bioįvairovę, bet kurkime ir spausdinkime knygas atsakingai!
Žurnalas „Rubinaitis“, 2025 Nr. 1 (113)
