Keturi „Moksleivio“ (1958–2001) dešimtmečiai
Mėnesinis žurnalas Moksleivis, ėjęs 1958–2001 m. su vienų metų pertrauka, buvo universalus leidinys, skirtas vidurinių mokyklų mokiniams, todėl jame buvo derinamos temos, atliepiančios tiek mokyklos gyvenimą, tiek platesnius jaunimo interesus. Sovietmečiu jis buvo svarbus švietimo ir jaunimo kultūros leidinys, atspindėjęs to meto visuomenės nuotaikas, švietimo sistemos aktualijas ir jauniems žmonėms rūpimus dalykus. Moksleivis ne tik informavo, bet ir ugdė jaunąją kartą, skatino kūrybiškumą, ypač per literatūrą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę gana greitai žurnalui iškilo hamletiškasis klausimas: „Būti ar nebūti?“ Sumažėjus populiarumui, neslėpdami apmaudo ir nusivylimo, leidėjai su skaitytojais 2001 m. paskutiniame numeryje atsisveikino… visam laikui.
Moksleivio redakcija buvo sudaryta iš patyrusių žurnalistų, rašytojų ir švietimo specialistų, siekusių, kad leidinys būtų aktualus ir patrauklus. Nors redaktorių sąrašas per daugiau nei keturis dešimtmečius keitėsi, keli vardai išsiskiria dėl savo indėlio. Jonas Lankutis, literatūros kritikas ir redaktorius, ypač prisidėjo prie literatūrinių rubrikų kūrimo. Jo dėka Moksleivis tapo jaunųjų rašytojų, publikavusių savo kūrinius, platforma. Lankutis, rūpindamasis, kad žurnale būtų aptariami svarbūs lietuvių literatūros kūriniai, skatino mokinius domėtis literatūra. Albertas Zalatorius, literatūros kritikas, siekė, kad Moksleivis būtų ne tik informatyvus, bet ir estetiškai patrauklus. Jo redaguojami numeriai išsiskyrė kokybiškais literatūriniais straipsniais ir diskusijomis apie jaunimo literatūrą. Ilgiausiai, kone dvidešimt metų, žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi dirbo rašytojas Algimantas Zurba. Turbūt todėl, kad dvidešimt aštuonerius metus jis dirbo Jaunųjų filologų konkurso komisijoje, iš jų septyniolika metų jai vadovavo, Moksleivyje buvo spausdinami konkurso nugalėtojų darbai.
Žurnalas daug dėmesio skyrė švietimo aktualijoms: mokymo metodams, mokinių pasiekimams, mokyklų reformoms. Straipsniai apie olimpiadas, pažangius mokinius, mokytojų darbą buvo nuolatinė rubrika. Pavyzdžiui, dažnai buvo aprašomi matematikos, fizikos ar chemijos konkursų laimėtojai, aptariami nauji mokymo būdai, mokyklų renginiai.
Moksleivis stengėsi būti arti jaunimo, todėl publikavo straipsnius apie populiariąją kultūrą: muziką, kiną, teatrą, sportą. Buvo apžvelgiami filmai, spektakliai, knygos, muzikos grupės, aptariami jaunimo pomėgiai, pavyzdžiui, turizmas, žygiai. Ypač populiarūs buvo straipsniai apie keliones po Lietuvą, skatinę mokinius tyrinėti gamtą ir gimtąjį kraštą.
Žurnale buvo straipsnių apie mokslinius atradimus, technologijų pažangą ir jų reikšmę. Mokiniai buvo supažindinami su kosmoso tyrinėjimais, inžineriniais išradimais, buvo siūloma paprastų eksperimentų, kuriuos mokiniai galėjo atlikti patys.
Literatūra buvo viena pagrindinių Moksleivio temų. Apžvelgiamos naujos jaunimo knygos, aptariami lietuvių literatūros klasikai: Jonas Biliūnas, Antanas Vaičiulaitis, Vincas Mykolaitis-Putinas. Šios apžvalgos skatino mokinius domėtis literatūra ir skaityti. Straipsniuose buvo aptariama, kaip literatūra padeda suprasti istoriją, etiką, visuomenės problemas, ir taip siekiama integruoti literatūrą į mokymosi procesą.
Moksleivis reguliariai publikavo mokinių eilėraščius, apsakymus, esė ir kitus kūrinius. Tai buvo reikšminga galimybė jauniesiems autoriams parodyti savo talentą ir sulaukti pripažinimo. „Žurnale debiutavo nemažai tų kūrėjų, kurie šiomis dienomis vertinami ir gerai žinomi – pelnę savo vardą visos lietuvių literatūros kontekste: Violeta Palčinskaitė, Sigitas Geda, Liutauras Degėsys, Valdemaras Kukulas, Jurga Ivanauskaitė ir kt.“1 Moksleivis suteikė galimybę išbandyti ir literatūros kritiko plunksną. Ryškiausi buvo Valdemaro Kukulo ir Juliaus Kelero kritikos debiutai.
Svarbu pažymėti, kad žurnalas buvo iliustruojamas mokinių piešiniais, nuotraukomis iš mokyklų renginių, karikatūromis. Tai darė leidinį gyvybingą ir prieinamą. Moksleivis skatino mokinius siųsti laiškus redakcijai, dalytis savo mintimis, kūryba ar pasiūlymais. Itin populiari buvo rubrika „Laiškai redakcijai“, nes leido mokiniams jaustis išgirstiems, be to, taip buvo kuriamas redakcijos ir skaitytojų dialogas. Žurnalas stengėsi išlaikyti jaunatvišką toną, patraukti jaunimo dėmesį publikuodamas anekdotus, mįsles, humoristinius straipsnius.
Moksleivis buvo platinamas mokyklose ir bibliotekose, didelį jo populiarumą tam tikru metu rodo tiražas, pvz., 1981 m. jis siekė 105 100 egz., 1985 m. – 70 000 egz.
Taigi Moksleivis buvo svarbus Lietuvos švietimo ir jaunimo kultūros leidinys, atspindėjęs sovietmečio ir vėlesnių laikų jaunimo interesus. Pagrindinės temos – švietimas, jaunimo kultūra, mokslas ir literatūra – atitiko mokinių poreikius ir ugdė jų kūrybiškumą. Ypač svarbus buvo dėmesys literatūrai, žurnalas tapo jaunųjų talentų saviraiškos erdve. Moksleivis išlieka reikšmingu Lietuvos švietimo ir kultūros istorijos fragmentu.
_________________________
1 Ieva Birmantaitė, Jaunųjų poetų debiutai žurnale Moksleivis (1958–2001): magistro baigiamasis darbas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2012, p. 37, interneto prieiga: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/c33616f3-304d-413e-9b1dfbec2ee14307/ content (žiūrėta 2025-08-26).
Parengė Rita Karpavičienė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2025 Nr. 3 (115)
