Įrodinėti aksiomą, arba Todėl „Rubinaitis“

 

Parodos „Švedų vaikų literatūros vertimai“ plakatas. Dail. Tordas Nygrenas, 1998.
Parodos „Švedų vaikų literatūros vertimai“ plakatas. Dail. Tordas Nygrenas, 1998.

„Tai yra gerai žinomi dalykai – gaila jiems žodžių“, – taip Pranas Mašiotas be ilgų išvedžiojimų, įrodinėjimų ir įtikinėjimų apibendrino vaikų literatūros poreiki, būtinybę, svarbą. Matematikas visa tai traktavo kaip aksiomą.

Vaikų literatūra yra toks pat menas, kartais gana sudėtingas, kaip ir visa kita literatūra; XX a. pasiekusi tam tikrą autonomiją, toji literatūra labai keitėsi; vaikų literatūrą, jos procesus, naujienas, turi pažinti suaugusieji – bent jau tie, kurie atsakingi už dvasinį vaiko ugdymą… – tokias akivaizdžias tiesas, aksiomas ėmė įrodinėti prieš penkmetį sumanytas „Rubinaitis“, pirmas Lietuvoje tokio turinio žurnalas.

Džiugi sutaptis, jog dešimtasis, jubiliejinis, šio žurnalo numeris pasirodė per 135-ąjį P. Mašioto, vaikų literatūros puoselėtojo, gynėjo, kūrėjo gimtadienį. Tebūnie tai gimtadienio dovana su atsidūsėjimu: ilgokai įrodinėjame… aksiomą. Bet juk gyvenime yra tiek daug akivaizdžių tiesų, kurias vis dėlto reikia nuolat priminti, pakartoti, įrodinėti.

Po Prano Mašioto antrasis vardas, kuris humanitarinės visuomenės sąmonėje akimirksniu siejasi su vaikų literatūra, – Vincas Auryla. Puikus lietuvių vaikų literatūros istorikas, monografijų, straipsnių autorius, profesorius… Vienas iš „Rubinaičio“ steigėjų, redakcinės kolegijos narys, būtent šiame numeryje, garbingo jubiliejaus proga šiek tiek praveriąs dureles į savo vaikystės, jausmų ir minčių pasaulį… Ne mažiau džiugi sutaptis!.. Ir, aišku, mūsų visų sveikinimai!

Taip atsitiko, kad dešimtajame numeryje daugiau dėmesio skiriame Švedijai, kur, mūsų akimis, šiuomet, tarsi perkeltas vaikų literatūros Rojus. Aišku, tai subjektyvus ir žaismingas tvirtinimas, bet kad ne vieną tos šalies autorių mūsų vaikai itin myli, o ir mes, suaugusieji, ne mažiau jais žavimės – jau ne aksioma, bet faktais įrodoma tiesa.

Štai kiek džiugių sutapčių, kiek džiaugsmo! Bet juk to ir linkėjome patys sau įžanginiame pirmojo numerio straipsnyje <<Kodėl – „Rubinaitis?“>>

Laikas bėgo taip greitai, žurnalai radosi vienas po kito, taip tyliai, lengvai (?!.), kad beveik nespėta pajusti, ar labai tas „Rubinaitis“ reikalingas, ar daug kam reikalingas. Ar jam toliau būti? Bet… kaip tik šiame numeryje perskaitysite, jog siekiant parodyti vaikų literatūros svarbą prieš 20 metų Stokholme buvo įkurtas Švedijos vaikų literatūros institutas informuojantis, komentuojantis, garsinantis… O Lietuvoje – kam gi daugiau skelbti Prano Mašioto aksiomą, jei ne „Rubinaičiui“!

Kęstutis Urba

Žurnalas „Rubinaitis“, 1998 Nr. 3 (10)

 

Straipsniai

Meilė motinai lietuvių vaikų poezijoje (archetipų paieškos)
Vainikas kunigaikščiui Skomantui
Paslaptingoji Motušė Žąsis

S. Lagerliof 140-osioms gimimo metinėms

Selmos Lagerliof kalba, pasakyta įteikiant jai Nobelio premiją 1909 m. gruodžio 10 d.
Nilsas rodo kelią
Tėvo ir dukters santykių analizė S. Lagerliof romane „Portugalijos karalius“
Neįmanomas sukurti paveikslas (Selmos Lagerliof „Kristaus legendos“*)

Paskaitykim, mama

Egzaminų diena

Sukaktys

Jausmo, fantazijos ir realybės kelias (Mykolui Sluckiui – 70)
Kitoks ir vis tas pats Levas Tolstojus (170-osioms gimimo metinėms)*

Mano vaikystės skaitymai

Vaikystė, kuri visada su tavimi

Supažindiname

Švedijos vaikų literatūros institutas

Atidžiu žvilgsniu

Kad rytdiena butų vaikui gera...
Puikus amžius – vienuolika metų
Įspūdžiai apie tapytoją, Paryžių ar..?

Kronika

Seminarai, šventės, konkursai

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai