10 + = 50!

 

Vaikų literatūros pasaulyje – savita šventė. Ar bent jau proga pasidžiaugti. Išeina penkiasdešimtoji serijos „10+“ knyga. (O kitąmet – ir serijos dešimtmetis!) Sumanyta kaip realistinių (nepasakinių) labai gerų (vertintinų aukščiausiu pažymiu) paauglių knygų (specialiai rašytų skaitytojams nuo dešimties) serija, šiandien „10+“ laikytina vienu iš sėkmingiausių leidybos projektų. Užmojų sisteminti vaikų ir jaunimo literatūros leidybą, tai yra leisti serijas, pastarаjį dešimtmetį būta daug, bet daug jų sužlugo, išblėso…

Kokie šios serijos pranašumai, kas lėmė, kad paaugliai iki šiol bibliotekose prašo ko nors „iš tos serijos“ arba „tų dryžuotų knygų“? Pirmiausia, žinoma, serija išniro paauglių literatūros badmečiu. Prieš dešimtį metų šio amžiaus skaitytojų lektūrą daugiausia siejome su trivialia nuotykių literatūra. Nors neteisinga būtų pamiršti, kad gerų pavienių knygų vis dėlto būta. Neabejotina, kad serijos vertę kėlė ir akivaizdi leidybos kultūra. Visos knygos, išskyrus vieną, verstos iš originalo kalbos. Net trys iš keturių IBBY Lietuvos skyriaus premijų už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą atiteko šios serijos knygoms. Visos knygos iliustruotos – tarsi atsižvelgiant į skaitytojų pereinamąjį tarpsnį nuo spalvotų vaikiškų knygų prie neiliustruotos suaugusiųjų lektūros. Nemažai iliustracijų naujos, lietuviškos, kai kurios netgi ypač sėkmingos. Kaip ir viršeliai su puikia emblema. Tiesa, man nedryžuoti viršeliai išraiškingesni, bet tai, kaip sakoma, jau mano paties reikalas.

Suprantama, svarbiausia, kad į seriją pateko tikrai geros knygos, dažniausiai su klasikos ženklu. Tik trylika iš jų – pakartotiniai leidimai, o visa kita – iki šiol mums nežinomi tekstai. Aštuonios serijos knygos jau išleistos antrą ar net trečią kartą. Iki šiol sėkmingai, labai „pedagogiškai“ seriją skaidžiau į keturias grupes. (Nors kur dėti puikią ir idealiai čia tinkančią penkiasdešimtąją – J. Gaarderio Mergaitę su apelsinais, – jau ėmiau abejoti. Taigi paletė vis margesnė…) Mano klasifikacijos sistemoje į pirmąją grupę įeitų tikroji senoji klasika – XIX a. antrosios pusės – XX a. pr. literatūra. Lobynai, kurių Lietuvos leidėjai dėl nesuprantamų priežasčių iki šiol nebuvo dėmesingai kasinėję. Tai F. H. Burnett, L. M. Montgomery, M. Twaino knygos. Antroji – XX a. vidurio klasika, atspindinti gana darnų, bet nebanalų vaikystės pasaulį. Šios grupės priešakyje – A. Lindgren. Trečioji – vadinamoji problemų proza – šiuolaikinę, dažniausiai dramatišką paauglių padėtį perteikiančios apysakos ar romanai. S. Townsend Adriano Moulo dienoraštis – pirmoji būdingiausia šios grupės knyga. Pagaliau ketvirtoji grupė, sulaužiusi kertinį serijos principą. Mat tai jau nerealizmas. Tai kartais aiški literatūrinė klasika (O. Preusslerio Krabatas) ar magiškasis realizmas (N. Babbitt Amžinieji Takiai), ar antiutopija (l. Lowry Siuntėjas). Betgi tai nuostabių nuostabiausios knygos, paauglių prozos viršukalnės! Kad ir pažeisdamos serijos sumanymą, jos kuria ir išlaiko aukščiausią meninę įtampą.

Ar visos knygos tą įtampą išlaiko? Ar už visas jas skaitytojas rašys 10+? Aišku, ne. Juk skoniai įvairūs. Mano akimis tos įtampos neatlaiko P. Berna Arklys be galvos, pastebimai nuo serijos atsyja dabar leidžiamos E. Brisou-Pelen istorinio pobūdžio apysakos. Ir jau visai kitokios literatūrinės prigimties yra J. Kesselo Liūtas.

Prie šių švelnių kepštelėjimų pridursiu dar vieną, man kaip švietėjui ypač svarbų. Dvidešimt serijos knygų baigiasi straipsniais, pristatančiais autorių, aptariančiais knygą. O juk tokie straipsniai galėjo tapti dar vienu geležiniu serijos principu. Literatūriniam jauno žmogaus ugdymui skiriame vis mažiau dėmesio. O pokalbis su skaitytoju, ką tik perskaičiusiu jį sužavėjusią knygą, įsivaizduoju, yra labai prasmingas. Na, ir kas, kad gal koks šimtas tuos straipsnelius perskaito. Bet juk šimtas – tai jau solidus Filologijos fakulteto studentų kursas! Kiekvienam vertėjui, verčiančiam tokiai garbingai serijai, turėtų būti garbės reikalas ką nors parašyti apie išverstąją knygą.

Kad ir kaip žiūrėsi, serija „10+“ tapo vaikų ir paauglių literatūros įvykiu, reiškiniu. Pastaruoju metu pradėtosios serijos vyresniesiems paaugliams kol kas negali su ja varžytis.

Kęstutis Urba

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2005 Nr. 4 (36)

 

Straipsniai

ATEITIS PIRMOJO SOVIETINIO DEŠIMTMEČIO VAIKŲ PROZOJE
NAUJASIS VYRIŠKUMAS IR NAUJASIS MOTERIŠKUMAS (Švedų vyresniųjų paauglių grožinė literatūra žengiant į XXI amžių)

Rudyardo Kiplingo 140-osioms gimimo metinėms

NEPAŽĮSTAMASIS KIPLINGAS
„DRĄSIEJI KAPITONAI“ – KELIAS Į VYRIŠKUMĄ
KONTROVERSIŠKOS VERTĖS APYSAKA
PASAKA TAPUSI PUKO KALVŲ ISTORIJA

Mano vaikystės skaitymai

MERGAITĖ IŠ MAMOS KNYGOS VIRŠELIO

Atidžiu žvilgsniu

Kaip dar viena pamoka
Gal geriau be trimitų
Gyvenimo sapnuose ypatybės
Vėluojantis mamos ir dukters pokalbis

Laiškai

LAIŠKAI

Bibliografija

REKOMENDACINIŲ SKAITYMO SĄRAŠŲ PAPILDYMAI

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai