KAIP PRISIJAUKINTI „TRIUŠELĮ PETRIUKĄ“ (Patarimai auklėtojams ir mokytojams)

Perskaitykite su vaikais Beatrix Potter (Beatričės Poter) Pasaką apie triušelį Petriuką. Spektaklis, kurį siūlome aplankyti, remiasi ne tik šia, bet ir dar trimis Potter pasakomis – Pasaka apie triušiuką Benjaminą, Pasaka apie antį Janiną, Pasaka apie paštetą ir alavinį kaušelį. O galbūt, pasinaudoję proga, perskaitysite ir daugiau šios autorės pasakų knygų.

[Toliau pateikiamos įvairios užduotys, kurios tinka prieš pradedant skaityti kūrinius, juos skaitant arba perskaičius. Užduočių eiliškumą, be abejo, galima keisti.]

1. Paieškokite informacijos apie autorę – Beatrix Potter. Peržiūrėkite oficialų tinklalapį www.peterrabbit.com, kuriame rasite daug darbo su vaikais aprašymų ir žaidimų. [Lietuvos mokytojams, be interneto šaltinių anglų ir lietuvių kalbomis, siūlytume pasinaudoti straipsniais, gana išsamiai supažindinančiais su autorės biografija, kūryba, jos tekstų vertimo ypatumais („Beatrix Potter ir jos gyvūnėliai“, Kęstutis Urba, Parašyta vaikams, Vilnius: Gimtasis žodis, 2009, p. 122–154; „Beatrix Potter paveikslėlių epas lietuviškai“, Rubinaitis, 2010, Nr. 4(56), p. 33–36).]

2. Parodykite žemėlapyje Angliją ir Londoną. Pasakykite vaikams, kad štai ten 1866 m. gimė Beatrix Potter. Ko gero, toliau būtų įdomu apžvelgti, kas tuo metu dėjosi pasaulyje. Gal tai padės jūsų mokiniams geriau suprasti rašytojos gyvenimą. [Lietuviškame pasakų leidime rasite informacijos, kaip atsirado kiekviena Potter knyga. Pasinaudokite ja. Verta pakalbėti ir apie Ežerų kraštą, parodyti jį žemėlapyje, papasakoti, kad šiuo metu autorės sodyba Hil Topas gausiai lankoma turistų, yra ir kitų su rašytoja susijusių vietų. Sužadinkite vaikams norą kada nors tas vietas aplankyti.]

3. Potter pasakos sukurtos daugiau kaip prieš šimtą metų. Pasikalbėkite su mokiniais apie tai, kaip smarkiai tada gyvenimas turėjo skirtis nuo dabartinio: nebuvo kompiuterių, ipodų, Xbox, Playstations… Ir buvo daug mažiau nei dabar vaikiškų knygų. Pasamprotaukite, kodėl Potter knygos sulaukė tokios sėkmės – kuo jos vaikams galėjo patikti?

4. Potter labai mėgo piešti (iliustruoti), ypač aplinkinį gamtos pasaulį – gyvūnus, augalus. Tegul jos iliustracijos tampa vaikams pavyzdžiu, įkvėpsiančiu juos nupiešti ką nors iš gamtos.

5. Potter turėjo mylimą triušelį Benjaminą, kurį piešdama ji pradėjo savo karjerą – sukūrė kalėdinių atvirukų. Kitas jos mylimas triušelis buvo vardu Petriukas (angl. Peter). Vienam sergančiam berniukui ji parašė laišką, kuriame žodžiais ir piešinėliais papasakojo Petriuko istoriją. Vėliau šis laiškas virto pasaka – tokia, kokią šiandien žinome visi. Pasiūlykite mokiniams parašyti draugui ar giminaičiui iliustruotą laišką, pasakojantį apie turimą arba įsivaizduojamą gyvūnėlį.

6. Anais laikais moteris rašytoja buvo labai neįprastas dalykas. Aptarkite su mokiniais sunkumus, su kuriais susidūrė Potter, ir prieikite prie išvados, jog labai svarbu, kad vienas leidėjas vis dėlto įžvelgė jos talentą. Pasikvieskite į mokyklą knygų leidėją arba rašytoją papasakoti, kaip atsiranda knygos.

7. Frederickas Warne’is (Frederikas Vornis) buvo pirmasis Potter knygų leidėjas. Jis paprašė, kad Beatrix savo iliustracijas nuspalvintų, mat norėjo išbandyti įsigytą naują spalvotos leidybos įrangą. Apžiūrėkite keletą Potter knygų, palyginkite nespalvotas ir spalvotas iliustracijas. Aptarkite vienų ir kitų knygų privalumus ir trūkumus. [Apskritai palyginkite keletą spalvotai ir nespalvotai iliustruotų knygų arba aptarkite pačios Potter iliustruotą Pasaką apie ponią Adatiną ir lietuvių dailininkės Laimos Skerstonaitės iliustruotą Puškutę, išleistą 1995 m. Tai pratins vaikus atkreipti dėmesį į iliustravimo meną. Ir dar svarbiau: būtinai susiraskite keturias 1998 m. lietuvių kalba išleistas Potter knygeles (tai nesunku padaryti bibliotekoje) ir paaiškinkite vaikams, kad kaip tik tokio formato buvo ir pirmieji autentiški tų knygų leidimai. Papasakokite, kad autorė manė, jog tokio dydžio knygos vaikams pačios tinkamiausios. Pasiteiraukite, ar jiems patinka tokio dydžio knygos. Kodėl? Kokio dydžio knygų yra jų namuose?]

8. Potter pasakų kalba gerokai skiriasi nuo šiuolaikinės. Parinkite tai patvirtinančių pavyzdžių. Pasidomėkite, ar vaikai supranta iš konteksto, kas norėta pasakyti? Pavyzdžiui: „ir ragino nepasiduoti“ (p. 14), „ketindamas juo apvožti Petriuką“ (p. 14), „ateisiu tiksliai nurodytu laiku, brangioji“ (p. 103), „tokia poniška ir tokia elegantiška kalė“ (p. 106), „jausdamasi it paskutinė kvailė“ (p. 117) „Janinai tas ponas pasirodė gana mandagus ir patrauklus“ (p. 164). [Kai kurie autorės pavyzdžiai lietuviškai atrodo gana įprasti – juk vertimas naujas, šiuolaikiškas, jame nesistengta atkurti archajiškų konstrukcijų, vartoti archaizmų ar tarmybių. Todėl šią užduotį vertėtų papildyti kitais pavyzdžiais, kurie parodo lietuvių kalbos vaizdingumą, turtingumą arba tiesiog sunkiau suvokiami dėl nepažįstamų realijų: „blaškėsi kaip patrakęs“ (p. 13), „sagos įstrigo tarp tinklo akių“ (p. 13), „niurktelėjo į laistytuvą“ (p. 14), „gaudė kvapą“ (p. 16), „po kurio laiko atsitokėjo“ (p. 16), „kiek kojos neša“ (p. 18), „buvo nė motais“ (p. 18), „per pastarąsias dvi savaites“ (p. 19), „labai varganai atrodė“ (p. 56), „lysvę išpėdavo“ (p. 60), „klausėsi ausis ištempęs“ (p. 61), „cemento atskila“ (p. 65), „dėjo šuolį“ (p. 65), „išpėrė kailį“ (p. 65), „laukujų durų“ (p. 106), „knebinėjo po dubenį“ (p. 114), „užšaldyti kiaušinius“ (p. 161), „išsiristų ančiukai“ (p. 161), „plūsdama ašaromis“ (p. 171). Aiškinantis kai kuriuos pasakymus reikėtų parodyti iliustracijas, jeigu jų yra.]

9. Pasirinkę vieną Potter pasaką, nupieškite veiksmo vietos žemėlapį (pono Makgregoro daržą, kaimą, kuriame gyvena Rainuolė ir Kunigonė, arba ūkį, kuriame įsikūrusi antis Janina).

10. Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį dvi draugės rašo viena kitai laiškus. Kunigonė parašiusi „atidavė laišką laiškanešiui“ (p. 103). Aptarkite su mokiniais ar auklėtiniais, kaip mūsų laikais siunčiami ir pristatomi laiškai. Ką šiandien darome prireikus labai skubiai perduoti žinią?

11. Pasakoje apie triušelį Petriuką, vaizduojančioje veikėjo nuotykius pono Makgregoro darže, skaitome: „Pirmiausia jis paragavo salotų, paskui užkrimto pupelių ir galiausiai sugraužė keletą ridikėlių“ (p. 11). „Tada jam pasidarė bloga, todėl patraukė ieškoti petražolių“ (p. 12). Ši situacija labai primena Erico Carle’o knygą Labai alkanas vikšrelis [lietuvių kalba išleido „Alma littera“ 2011 m.]. Perskaitykite mokiniams tą knygą ir išsiaiškinkite, ar jie pastebi panašumų.

12. Kartais knygos iliustracijos padeda suvokti kokio nors žodžio reikšmę. Sudarykite sunkiau suprantamų žodžių sąrašą (pavyzdžiui, „rėtis“, „kaliausė“, „škotiška beretė“, „šãlis“, „po kaklu surišama kepuraitė“). Parodykite šiuos daiktus nupieštus (žiūrėkite atitinkamai p. 14, 19, 60 ir 162). [Taip pat „pašiūrė“ (p. 14–15, 165), „mova“ (p. 56), „šerpė“ (p. 110), „kėdė su ranktūriais“ (p. 115, tokių kėdžių galima pamatyti ir p. 42, 112, 233), „suręsta iš žabų ir velėnų“ (p. 165), „perekšlė“ (p. 172). Jeigu remsitės kitomis pasakomis, šiuolaikiniams vaikams nepažįstamų daiktų rasite ir daugiau.]

13. [Turtinkite žodyną aptardami, aiškindamiesi įvairius žodžius ir posakius. Tai darant gali įsižiebti ir ilgesnis pokalbis. Pirmiausia aptarkite vaizdingus pasakymus, frazeologizmus: „jautėsi kaip namie“ (p. 61; ką reiškia šis pasakymas? kodėl jis atsirado mūsų kalboje?), „akys ant kaktos išvirto“ (p. 63), „įsmeigė žvilgsnius“ (p. 59), „mauti pro duris“ (p. 109), „kioksojo gražiai parudavęs paštetas“ (p. 116). Pasiūlykite vaikams įsidėmėti žodžius, kurie nusako gyvūnų ir paukščių skleidžiamus garsus: kalė „ėmė vampasyti“ (p. 114); šunys „lojo, skalijo, urzgė ir staugė, cypė ir inkštė“ (p. 170), šarka sukregždavo, kreknojo (p. 115), iškriokštė (p. 116). Vengdami mokslinio termino „sinonimai“, pasiaiškinkite, kurie žodžiai reiškia iš esmės tą patį. Šį pokalbį galima pratęsti mokinių paklausiant, kokius garsus skleidžia kiti gyvūnai: arkliai, karvės, gaidžiai, vištos, vilkai, liūtai… Pasakykite, kad kartais garsus perteikia ir garsažodžiai: „čikšt čekšt, čekšt čikšt“ (p. 18)‚ „klip klap, klip klap“ (p. 55), „tapu tapu, šlepu šlepu“ (p. 65). Tegul vaikai pasako daugiau garsažodžių pavyzdžių. Palyginkite garsus nusakančius žodžius „šlamštė“ ir „triauškė“ (p. 61 ir 62) ir aptarkite, kada jie vartojami. Jei dirbate su mokiniais, pasiūlykite jiems įsidėmėti vieno kito žodžio rašybą: „pusseserė“ (p. 106), „kaipmat“ (p. 60) ir kt. Atkreipkite dėmesį į jaustuką „o jergau jergau!“ (p. 118), paprašykite pasakyti daugiau jausmus išreiškiančių žodžių (ak, oi…). Pasiaiškinkite, kuris iš žodžių „buveinė“, „ola“ ir „būstas“ (p. 165) yra tikslesnis, siauresnės reikšmės, o kurie bendresni.]

14. Paprašykite mokinių parodyti (suvaidinti) judesius, vaizdžiai išreikštus tekste: „iš lėto straksėdamas“ (p. 16), „šmurkštelėjo pro vartų apačią!“ (p. 11), „taip pavargęs, kad krito oloje ant puikaus minkšto smėlio“ (p. 19), „klip klap, klip klap“ (p. 55), „strykt pastrykt“ (p. 55), „tyliai sėlino“ (p. 170), „sunkiai tempė krepšį“ (p. 169), „[tūpdama Janina] dunkstelėjo į žemę“ (p. 163). [Pratęskite užduotį kitais lietuviškais pavyzdžiais: „pasimuistė ir išsinėrė iš švarkelio“ (p. 14), „pirmyn atgal šmirinėjo pelė“ (p. 17), „pamuistė galvą“ (p. 17), „uodegos galiukas retkarčiais viksteldavo“ (p. 17), „čiūžtelėjo“ (p. 55), „katė pasiraivė, apuostė pintinę“ (p. 64), „traukdamasi atatupsta“ (p. 116), „parbidzeno namo“ (p. 117), „kapnojo pašteto plutą“ (p. 117), „plaikstydama skarą“ (p. 163), „pasileido risčia“ (p. 168).]

15. Paieškokite aliteracijų pavyzdžių. [Straipsnio autorė pateikia tokių pavyzdžių kaip „brass buttons, brown bread, best bonnet“, tačiau verčiant į lietuvių kalbą jie išnykę. Galbūt galima atkreipti dėmesį į garsažodžius „čikšt čekšt, čekšt čikšt“ (p. 18), o ypač – į katės Pranciškos Purkšės vardą. Paaiškinkite vaikams, kad smarkiai supykusi, įsižeidusi katė leidžia tokį savotišką garsą, kurį lietuviai nusako žodžiu „purškia“. Ar vaikai yra girdėję tokį garsą? Pasinaudodami Didžiuoju lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), parodykite kitas, įprastesnes šio žodžio reikšmes. Galima priminti, kad originalo kalba ši veikėja vadinosi Tabitha Twitchit, ir pasvarstyti, kodėl lietuviškame tekste tas vardas visai kitoks (angl. twitch – trūkčioti, traukyti, kraipyti, viksėti).]

16. Pasakoje apie triušelį Petriuką ir Pasakoje apie triušiuką Benjaminą labai vaizdingai aprašytas daržas. Gal galėtumėte apsilankyti kieno nors darže ar bent jau apžiūrėti daržovių lysvę?

17. Atsineškite į klasę įvairių knygose minimų daržovių (pavyzdžiui, agurką, salotų, vijoklinių pupelių, ridikėlių, petražolių, kopūstą, bulvių, žirnių, pupų, svogūną). Paragaukite jų. Nupieškite jas.

18. Visi kartu pasimokykite, kaip paruošti daržoves valgyti. Žinoma, tai reikia daryti dėmesingai prižiūrimiems vyresniųjų.

19. Atsineškite uogų (juodųjų serbentų, agrastų), vaisių. Jeigu nėra galimybės parodyti tikrų daržovių ar vaisių, apžiūrėkite jų piešinius. Pakalbėkite, kaip jie auga. Kaip veda vaisius? Kam ir kaip vartojami?

20. Įsigykite keletą knygose minimų sodo įrankių (grėblį, kauptuką, rėtį, laistytuvą), vienratį vežimėlį, gėlių vazoną ir įsirenkite klasės daržą. Arba paprašykite mokyklos ūkvedžio parodyti tuos įrankius ir kaip jie naudojami.

21. Pasakose minimi ir įvairiausių žolių pavadinimai. Aptarkite, kurios žolės vartojamos kaip maistas, o kurios – kaip vaistas (šalavijai, čiobreliai, mėtos, petražolės, ramunėlės). [Taip pat rozmarinai (p. 56), levandos (p. 56).]

22. Kaip atsirado kaliausės? [Kaliausė aprašoma Pasakoje apie triušelį Petriuką.] Pasinaudokite tinklalapiu http://abcteach.com/directory/theme_units/scarecrows/.

23. Padarykite klasės kaliausę – aptaisykite ją nebedėvimais drabužiais. Arba kiekvienas tegul padaro po mažą kaliausę iš pagaliuko nuo ledų ir drabužių, iškirptų iš popieriaus.

24. Visose pasakose rasime minint kokią nors įdomią aprangą ar apavą. Raskite keletą pavyzdžių (škotiška beretė [p. 53, 60], šilkinė alyvų spalvos suknelė, siuvinėta muslino prijuostė [p. 110], skara ir surišama po kaklu kepuraitė [p. 162], puošniai apsirengęs ponas [p. 164], klumpės [p. 60]) ir nupieškite, kaip tai dėvi, vilki, ryši ar avi kokie nors kiti (kitokie) veikėjai.

25. Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį ir Kunigonė, ir Rainuolė kepa paštetą. Kunigonė naudoja alavinį kaušelį, „kad pluta neįdubtų“ (p. 105). Iškepkite visi kartu paštetą ar pyragą. Arba atsineškite naminį pyragą, kuriam kepti naudojote alavinį kaušelį. [Arba panašią specialią formą, prieinamą ir mūsų buityje.]

26. Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį daug painiavos kelia Rainuolė ir Kunigonė. Paprašykite vaikų savais žodžiais paaiškinti, iš kur kyla šie nesusipratimai. Galbūt jiems bus paprasčiau, jei pasiskirstę poromis suvaidins.

27. Pasakoje apie antį Janiną taip pat yra nesusipratimų: antis Janina per daug pasitiki klastinguoju džentelmenu. Lapės dažnai apibūdinamos kaip suktos, klastingos. Paskatinkite mokinius papasakoti apie pono Lapino suktybes, gudravimus. Ir nepamirškite atkreipti dėmesio į tą sceną režisieriaus Timo Bray’aus spektaklyje!

28. Šiose pasakose minima nemažai įvairių jausmų. Petriukas drąsus ir nepaklusnus, jis nepaiso mamos įspėjimo ir lekia į daržą, o ten išsigąsta. Kitą dieną išsigąsta triušiukas Benjaminas. O Kunigonė labai nerimauja, kad galbūt suvalgė pelienos paštetą. Janina išgyvena ištisą emocijų gamą: ji parkeliavo namo „plūsdama ašaromis“, „labai išsigando“, „ir nustebo, ir susierzino“. [Taip pat „Petriukas kažko nerimastavo“ (p. 61).] Pasikalbėkite apie veikėjus ir jų jausmus, išgyvenimus. Paprašykite vaikų prisiminti, kada jie patys panašiai jautėsi. Pasidalykite prisiminimais. Nupieškite veidų, kuriuose atsispindi įvairūs jausmai.

29. Pasižiūrėkite DVD Triušelio Petriuko ir jo draugų pasaulis, animacinių filmukų seriją. [Kai ką galima rasti internete.] Taip pat yra filmas apie pačią rašytoją, kuris vadinasi Mis Poter. Jeigu turite galimybę, išsinuomokite tuos filmus, mokiniams jie turėtų patikti. [Lietuvoje filmas Mis Poter taip pat prieinamas.]

30. Prieš eidami į spektaklį, pamėginkite įsivaizduoti, kaip Potter pasakos bus vaidinamos, pavyzdžiui, kaip bus apsirengęs vienas ar kitas veikėjas. Ar bus scenoje kaliausė? O daržas? Lapinas? Svogūnų?

O štai keletas siūlymų, ką su vaikais veikti po spektaklio:

1. Ką reiškia pasakymas, kad „pasakas inscenizavo Timas Bray’us“? [Pakalbėkite su vaikais, kad statant spektaklį tekstą reikia truputį pakeisti, inscenizuoti.]

2. Prisiminkite 30 klausimą ir atsakykite, kaip režisierius sukūrė tas scenas, ką jose panaudojo?

3. Aptarkite visus pastebėtus spektaklio ir pasakų skirtumus. Palyginkite kitus filmus ar pjeses, pastatytas literatūros kūrinių pagrindu. Ar visada jie skiriasi? Kodėl? [Šiai užduočiai tinka Mažojo teatro spektaklis „Mama katinas“ pagal Luiso Sepúlvedos knygą Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti, Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Murkšlinas ir Turkšlinas“ pagal to paties pavadinimo Ulfo Starko knygą, Šiaulių dramos teatro spektaklis „Blusyno pasakojimai“ pagal Gendručio Morkūno knygą, „Daktaras Dolitlis“ „Lėlės“ teatre pagal Hugho Loftingo pasaką ir dar ne vienas spektaklis kituose Lietuvos teatruose.]

4. Padarykite mėgstamo veikėjo lėlę.

5. Kunigonė ir Rainuolė viena kitai rašė laiškus (paprastus, o ne elektroninius). Parašykite laišką režisieriui Timui Bray’ui ir papasakokite, kas jums ypač patiko jo spektaklyje.

6. Koks apšvietimo vaidmuo spektaklyje ir kokį įspūdį kiekvienu atveju jis padeda kurti?

Spektaklio pabaigoje aktoriai ateina nusilenkti. Kaip manote, kodėl jie tai daro?

7. Nusilenkę aktoriai rodo į kažką, sėdintį žiūrovams už nugarų. Kas tai galėtų būti? [Turimas galvoje režisierius. Kartais tai gali būti spektaklio dailininkas, muzikos autorius.]

8. Kas yra bilietų kasa?

9. Pasinaudokite galimybe po spektaklio pabendrauti su aktoriais. Sugalvokite jiems klausimų apie jų vaidinamus veikėjus ir kostiumus.

10. Elektroniniame laiške režisieriui papasakokite, kas jums patiko spektaklyje ir ką jame pastebėjote. [Žinoma, dėl tokios galimybės reikia susitarti su režisieriumi.]

Iš anglų k. vertė Kęstutis Urba

_____________________________________

* Autorė atstovauja Naujosios Zelandijos organizacijai, propaguojančiai vaikų skaitymą, padedančiai auklėtojams ir mokytojams sudominti vaikus knygomis, literatūra. (Originalo kalba ši organizacija vadinasi „Getting Kids into Books“.) Pati Rosemary Tisdall turi pradinių klasių mokytojos diplomą, aštuonerius metus mokytojavo, o dabar dalyvauja įvairių su vaikų literatūra susijusių struktūrų veikloje. Ji buvo Pietų Korėjoje, Naminaroje, vykusio penktojo vaikų knygų festivalio organizacinio komiteto narė.

2009 m. Tisdall brolis Timas Bray’us pastatė spektaklį „Triušelis Petriukas ir kitos pasakos“ pagal keturis Beatrix Potter kūrinius. Publikacija, kurią autorė maloniai sutiko dovanoti „Rubinaičiui“, buvo išleista kaip lankstinukas, skirtas parengti vaikus spektakliui (leidinys vadinasi Teachers’ Resource Guide.)

Kodėl tai sudomino „Rubinaitį“? Juk kol kas jokio spektaklio pagal Potter kūrybą Lietuvoje nėra. Tačiau jau turime visų šios garsios menininkės pasakų vertimus (Beatrix Potter, Pasakos, Vilnius: Alma littera, 2010; citatuojant straipsnyje nurodomi šio leidinio puslapiai). Tisdall siūlymai, patarimai mums įdomūs kaip idėjų šaltinis. Ji pateikia gausybę minčių, kaip dirbti su paveikslėlių knyga, kaip sugyvinti, suaktualinti literatūros kūrinį, kokios naudos iš jo galima išpešti. Darbas su paveikslėlių knyga, jos skaitymo būdai – šiuo metu pasaulyje vis plačiau svarstomi klausimai. Paveikslėlių knygų labai sparčiai daugėja ir Lietuvoje. Taigi turime mokytis tokias knygas panaudoti įvairiems tikslams. Be abejo, tai ir pavyzdys, kaip rengti vaikus prieš einant į teatrą ir ką veikti su jais pamačius spektaklį.

Ir pačioje publikacijoje (jos įžangoje), ir ypač redakcijos susirašinėjime su autore pabrėžiama, kad kiekvienas mokytojas ar auklėtojas turi atsirinkti siūlymus pagal savo ugdytinių amžių ir veiklos galimybes. Autorės manymu, šie siūlymai tinka dirbant su ikimokyklinio amžiaus (t. y. darželio) ir pradinių klasių vaikais. Dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, kad šie patarimai gali būti postūmis imtis panašios veiklos skaitant kitas Potter pasakas arba išvis kitų autorių knygas.

Autorė leido „Rubinaičio“ redakcijai įterpti savo pastabų, papildymų, kurie susiję su lietuviškomis realijomis, – visa tai pateikiama laužtiniuose skliaustuose. Be abejo, papildymai ar keitimai pirmiausia susiję su kalba. Kaip žinome, Naujoji Zelandija yra anglakalbė šalis, bet anglų kalba joje turi tam tikrų savitumų. Tryliktame savo rekomendacijų punkte Tisdall siūlė atkreipti dėmesį į sunkesnius arba pasenusius angliškus žodžius. „Rubinaitis“ kviečia, remiantis Potter tekstais, turtinti vaikų kalbą, aiškintis įvairias realijas, frazeologizmus, vaizdingus posakius ir pan. Taigi tas punktas iš esmės perdirbtas.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2011 Nr. 4 (60)