LAIŠKAS JUBILIEJINIAM SEKMADIENIUI, arba laiškas poetei, prozininkei, vertėjai, Lietuvos nacionalinės premijos laureatei RAMUTEI SKUČAITEI
Skrisk, šventės laiške, Algirdo gatve.
Surask tą jaukų, pilną knygų butą.
Iš meilės mes parašėme tave
Ir norime, kad adresatė būtų
Per visą mūsų šalį pagerbta.
Pasukim galveles – kas tai per skaičiai?
Mažiems ir dideliems svarbi data –
Tai liudija tėvai, vaikai, vaikaičiai.
Visi, kurie draugavo su „Geniu“,
Kurie „Žvaigždutę“ skaitė jau paaugę, –
Šimtai pačių smalsiausių mokinių
Te šia data šį spalį pasidžiaugia.
Nors Kiškių troleibusų maršrute
Reklamos šviečia ir stotelės – kitos,
Mes grįžtam atgalios su poete
Prie jos minties, į priekį pasakytos.
Mes klausomės lietučio tyloje.
Ir uogeles ant smilgos veriam tyliai.
Poezija… Kiek daug širdies joje.
Klausykimės – seni, jauni, mažyliai.
Na, o poetei lemta šiam mene
Pusiausvyros ieškot tarp daugel mūzų,
Pražydint speigą, klausti, taip ar ne,
Ką nors svarbaus išversti iš prancūzų.
Net ešeriukui duoklę atiduot
Ir niekad nepamiršti smuiko rakto,
Kad kai ateina šventinis ruduo,
Visiems poetės dėmesio užtektų.
Kad ji galėtų pasakyti – jau
Jaučiuos gyvenus, kūrus ir mylėjus.
Aš didelę viršūnę priėjau.
Nejaugi ji vadinas JUBILIEJUS?
Alma Karosaitė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2011 Nr. 4 (60)