Kaip tapti vaikų rašytoju?

 

Kas seka kasmet balandžio 2 d. IBBY Lietuvos skyriaus teikiamų premijų raidą, bus pastebėjęs, kad jau keletą metų Reikšmingiausio vaikų literatūros debiuto premija atitenka dailininkui, ne rašytojui. Tai nieko bloga, nuostatai leidžia. Kita vertus, tai nereiškia, kad niekas neberašo vaikams. Ir rašo, ir spausdina. Tačiau tokio literatūrinio debiuto, kurį be jokių abejonių galėtume laikyti reikšmingu, jau keleri metai nėra. Nors kai kurios ką tik pasirodžiusios knygos teikia viltį, padėtis verčia sunerimti.

Tiksliau, nerimą kelia padėtis, kurioje atsiduria jauni, vaikams rašyti išdrįsę autoriai. O tokių Lietuvoje yra, ir nemažai. Tik jie nežino, ką daryti parašius rankraštį. Prisipažinsiu, mano asmeniniame kompiuteryje guli turbūt daugiau kaip dešimt kūrinių, gautų iš visai nepažįstamų žmonių. Kai ką perskaičiau, kai kas tebeguli ne tik kompiuteryje, bet ir ant mano sąžinės. Kai šiems kultūringai ir pagarbiai parašiusiems žmonėms pasiūlai kreiptis į leidyklą, ne vienas atsako nesulaukęs iš jos jokio atsako arba išgirdęs, kad leidykla vaikams ir paaugliams leidžia tik verstines knygas.

Kaip čia yra? Labai paprastai: su naujais autoriais reikia dirbti, galbūt ir beprasmiškai gaišti laiką. O jei tas žmogus nėra šou verslo atstovas, jeigu jis gyvena, pavyzdžiui, Mažeikiuose (esu gavęs ir iš ten vieną prašymą, jis taip pat guli man ant sąžinės), yra niekam nežinomas tėtis ar mama, – kam rizikuoti?

Mane stebina, kad leidykloms nereikia gabių literatų, kurie ugdytų rašytoją, padėtų jam. Ypač vaikų rašytojui. Per ilgus pedagoginio darbo metus nepatyriau, kad kam nors būtų prireikę nuosekliai vaikų literatūrą studijavusio, perpratusio ir pamilusio jauno žmogaus. Kad ir paties gabiausio. Šių dienų leidykloms tereikia kalbos tvarkytojų. Literatūrinis redaktorius, autoriaus bendradarbis kaip reiškinys išnyko. Tad nieko keista, kad pasirodo knygų, kurias išvydęs suvoki, jog, regis, galėtum skambinti džiaugsmo varpais, jei tik prieš tai jas būtų vos vos palytėjusi literato ranka.

Kaip išeities ieško artimiausi mūsų kaimynai? Neseniai sužinojau, kad 1999 m. įsikūrusi Estijos leidykla „Tänapäev“ nuolat rengia konkursus ir skelbia daug debiutantų kūrinių vaikams. Mūsų bičiulis IBBY Latvijos skyrius, gavęs vieno banko paramą, 2007 m. paskelbė paauglių knygų (rankraščių), o 2008 m. – istorinės nuotykių literatūros vaikams konkursą. Banko parama buvo skirta ne tik premijoms, bet ir honorarams, kurie sumokėti rankraščius skaičiusiems ir vertinusiems komisijos nariams. Bene tais pačiais metais Latvijos „Zvaigzne ABC“ irgi paskelbė vaikų, paauglių ir jaunimo literatūros konkursą, kuris, atrodo, nebuvo vienkartinis. Šiuo metu specialistai skaito ir vertina 69 rankraščius. Silvijos Tretjakovos teigimu, ankstesniam konkursui buvo pateikta 120 rankraščių. Naujų vaikų ir paauglių rašytojų stygiaus latviai nejaučia.

Konkursai, ko gero, yra tradiciškiausias, mums irgi neišvengiamas kelias. Manau, kad leidyklų organizacinis principas „užmesk akį“, „žvilgtelk“, „patark“ baigia išsekti. Juk tokių talentų, kurie metę akį galėtų priimti sąžiningą sprendimą, nedaug. O netalentingųjų, kurie, norėdami atsakyti, prigulę prie kompiuterio per naktis skaito rankraščius, dar mažiau.

Pagaliau prisiminkime, kad per konkursą į vaikų literatūrą atėjo ir garsioji Astrida Lindgren. Ir atėjo su mamos, namų šeimininkės prijuoste, tiesiai iš virtuvės. Neretai gėrėdamasis žvelgiu į jaunus tėvus, kurie nuo mažystės vedžioja savo atžalas po kultūros pasaulį, kurie migdo juos paveikslėlių knygomis. Neabejoju, kad tarp jų yra ir brandinančių arba jau subrandinusių galvoje knygą – savo vaikui, visiems vaikams. Padėkime jiems tapti vaikų rašytojais.

Kęstutis Urba

Žurnalas „Rubinaitis“, 2011 Nr. 4 (60)

 

Straipsniai

TARP „VISAI TIKROVIŠKA“ IR „LABAI FANTASTIŠKA“ (Pasakos ir realizmo sąlydis kai kuriuose lietuvių autorių tekstuose)
ŠVIESOS PAVEIKSLAI: VYTAUTĖS ŽILINSKAITĖS KNYGŲ ILIUSTRACIJOS
ŽVILGSNIS Į ANGELOS NANETTI KŪRYBĄ
KAIP PRISIJAUKINTI „TRIUŠELĮ PETRIUKĄ“ (Patarimai auklėtojams ir mokytojams)

Mano vaikystės skaitymai

MAMOS KEPTA DUONA TĖTĖS RANKOSE

Paskaitykim, mama, tėti!

Traškančios žvaigždės

Supažindiname

NAMINARA – VAIKŲ LITERATŪROS SALA

Atidžiu žvilgsniu

Džiunglių valdovas vėl grįžta
Nauji nuotykiai senų pasakų motyvais
Apie sambūvį su gamta

Laiškai

LAIŠKAS JUBILIEJINIAM SEKMADIENIUI, arba laiškas poetei, prozininkei, vertėjai, Lietuvos nacionalinės premijos laureatei RAMUTEI SKUČAITEI
Skaitymo naktis bibliotekoje
Jubiliejinė vaikų knygos šventė Panevėžyje
Paauglių nėštumo tema jaunimo literatūroje

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai