Pasakų miestas Vilnius

 

 

 

Virš. dail. Liudas Vilimas
Virš. dail. Liudas Vilimas

 

Gerai neatsimenu, kada pirmąkart pamačiau Vilnių – galėjo būti 1978-ieji. Mūsų mokyklai pasisekė, kad turėjome mokytoją, siekusį išmokyti vaikus ne vien matematikos, bet ir norėjusį, kad jie pamatytų daugiau nei savo gyvenamosios vietos apylinkes. Suorganizavo jis ekskursiją mokiniams po Lietuvą, kurios vienas objektų, žinoma, buvo Vilnius. Labai laukiau, kada jį privažiuosim. Kaip tas Keistutis iš Kazio Binkio poemos Keistutis pas Gediminą ir aš nekantravau pamatyti – tik ne geležinį vilką, bet miesto bokštus – būtent jie sukosi mano vaizduotėje. Binkis panašiai ir rašo:

Apie Vilnią, apie Nerį

Bokštų bokštai saulėj žėri1.

Iki šiol atminty išliko nuo Gedimino bokšto išvysti įstabūs vaizdai: saulėje spindėjo senamiestis, Neris, Sporto rūmai, tolumoje kylantys daugiaaukščiai… Sutinku su poetu Pauliumi Širviu, Vilnių pavadinusiu pasakų miestu. Mano atsiminimai atliepia Jeronimo Cicėno užrašytus žodžius, tik kai kurie pamatyti objektai skiriasi: „Pažvelk į Vilnių iš bet kurios kalvos – vaizdas lyg iš širdies išimtas: čia Neris vingiu plaukia pro miestą, čia gatvių rezginys, į debesis išsišovusios lieknos ir grakščios varpinės, o visa tai juosia pamėlę šilai. Ak, miestas ant didelio istorijos vieškelio, kryžkelėj tarp Vakarų ir Rytų, nei laiko, nei sąlygų nesugriaunamas kultūros ir civilizacijos į Rytus bastijonas.“2 Bet palikime atsiminimus ramybėje ir pažvelkime, ką apie ateities sostinę vaikams rašė žurnalas Genys.

„Genys“, 1971, Nr. 1. Dailininkas nenurodytas
„Genys“, 1971, Nr. 1. Dailininkas nenurodytas

Prieš penkiasdešimt metų korespondentė Birutė Genytė kalbėjosi su tuometiniu Vilniaus vyriausiuoju architektu Vytautu Balčiūnu, kuris apžvelgė generalinį miesto planą, kad padėtų vaikams įsivaizduoti sostinę 2000-aisiais. Pasak jo, kad žmonėms mieste būtų patogiau gyventi ir dirbti, architektai sumanė pastatus sugrupuoti pagal paskirtį – statyti tarsi atskirus miestus. Tuo metu jau buvo pradėtas statyti Studentų miestelis, kuriame turėjo išaugti universitetas, bendrabučiai, bibliotekos ir kt. Sunegalavę gyventojai gydytis vyks į Gydymo miestą, kur įsikurs daugybė ligoninių, klinikų. Savo miestą turės ir mokslininkai. Miestui plečiantis, į jį įaugs Lentvaris, Grigiškės, o Nerį planuojama užtvenkti: taip galvota suformuoti plačią miestą gaivinančią įlanką. Kai gyventojų skaičius artės link milijono, atsiras požeminis traukinių tinklas – metro, ir Lenino (dab. Gedimino) prospektą bus galima pervažiuoti po žeme. Neliks lėtų troleibusų, autobusai bus patobulinti, o gal jie bus dviaukščiai ar triaukščiai? Straipsnio desertas – planuojamas statyti televizijos bokštas, kuris bus antras pagal aukštį šalyje (Tarybų Sąjungoje). Kai jis iškils, matysime net tris televizijos programas! Spalvotai!3 (Apie TV bokšto baigiamas statybas žurnale trumpai pranešta 1979 m.4) Štai apie kokį ateities Vilnių pasakojo Genys. Ar planas išsipildė? Nevisiškai, kai kas taip ir liko tik svajonės. Kaip bebūtų, bet Vilnius man iki šiol – pasakų miestas.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokinės Mijos Uogintaitės piešinys
Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokinės Mijos Uogintaitės piešinys

Jubiliejaus proga šiais metais Vilniuje vyko daug įvairių renginių. Negaliu nepaminėti vieno jų – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtos parodos, kurioje buvo eksponuojami M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinių piešiniai. Vaikai piešė įsivaizduojamą senąją sostinę, žvelgdami į ją pro menamus miesto vartus.

________________________________

1 Kazys Binkis, Keistutis pas Gediminą: šių dienų pasaka, [Kaunas]: Spaudos fondas, [1940], p. 21.

2 Jeronimas Cicėnas, „Vilnius – Lietuvos protas ir sąžinė“, Žiburėlis, 1944, Nr. 10–11, p. 156.

3 Birutė Genytė, „Kelionė po Vilnių… 2000-taisiais“, Genys, 1973, Nr. 8, p. 2 (virš.), 1.

4 „Aukščiausias respublikoje“, Genys, 1979, Nr. 1, p. 3.

 

Parengė Reda Tamulienė (LNB)

 

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2023 Nr. 2 (106)

 

 

Sveiki!

Vilniuje yra Vaikų gatvė

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena

Apie premijas, Praną Mašiotą ir save, mieliaussssiąjį
Knyga padeda įsijausti į jaunų žmonių gyvenimus

Apžvalgos

Nostalgija, kasdienybė ir truputis magijos (2022 m. realistinė proza vaikams ir jaunimui)
Kai viskas savo vietoje (2022 m. verstinių knygų vaikams ir paaugliams apžvalga)
Nuo Anykščių iki Amerikos (2022 m. lietuvių autorių vaikų ir paauglių knygų iliustracijos)

Straipsniai

Vilnius lietuvių vaikų poezijoje
Pasivaikščiojimai po Vilnių (pažintinės knygos apie Vilnių vaikams ir paaugliams)

Nuotraukos pasakoja

Supratau, kokia brangi ir graži mūsų sostinė

Sukaktys

„Nėr laiko snausti ir tingėti“ (Ksavero Sakalausko-Vanagėlio 160-osioms gimimo metinėms)
Pabaisas pažinęs Mauriceʼas Sendakas (95-osioms gimimo metinėms)

Mano vaikystės skaitiniai

Vaikystėje visi tikime, kad mes – patys nuostabiausi

Paskaitykim, mama, tėti!

Paukštelių piemuo, Šunelis, Skrisi, Keturi kartai NE, Baisiausias eilėraštis

Bibliografija

Apie vaikų literatūrą ir skaitymą 2022 m. (straipsniai, recenzijos, informacinės publikacijos)
Apie vaikų literatūrą ir skaitymą 2022 m.

Kronika. Informacija. Skelbimai

Kronika. Informacija. Skelbimai

Summary

SUMMARY

Vaikų literatūros rašytojai ir personažai meno kūriniuose

Vilniaus Literatų gatvėje – miniatiūros vaikų rašytojams

Mūsų partneriai ir rėmėjai