Apie sugrąžintą skaitymo džiaugsmą (2025 m. verstinių knygų vaikams ir paaugliams apžvalga)

Metai buvo geri. Tokia frazė ne kartą nuskambėjo komisijos posėdyje aptariant Eugenijos Stravinskienės ir Adomo Druktenio premijoms pasiūlytas 2025 m. vers­tines knygas vaikams ir paaugliams. Metai išties geri, kai atsiranda kūrinių, kurie ne tik nustebina, bet ir su­grąžina skaitymo džiaugsmą. Šiemet džiugina ir temų įvairovė – vieniems rašytojams rūpi aktualios dabarties temos, pavyzdžiui, migracija, pabėgėliai, kiti neap­lenkia universalių gedulo, netekties, buvimo kitokiam klausimų. Kuriami pasakojimai su skirtingais skaitymo sluoksniais vaikams ir suaugusiesiems, knygose vai­kams netrūksta šviesos, stebuklų, magijos ir vilties.

Šiemet IBBY Lietuvos skyriaus teikiama Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią verstinę knygą vaikams apdovanota Nijolė Regina Chijenienė už Daveʼo Eggerso knygos Akys ir tai, kas neįmano­ma vertimą iš anglų kalbos („Odilė“). Šiai premijai taip pat nominuotos Viltarė Urbaitė už rašytojos Triinu Laan ir iliustruotojos Anneʼės Pikkov paveikslėlių kny­gos Berniukas ir senolis vertimą iš estų kalbos („700 eilučių“) ir Birutė Avižinienė už rašytojos, iliustruoto­jos Jokeʼės van Leeuwen knygos Aš esu čia vertimą iš nyderlandų kalbos („Debesų ganyklos“). Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią verstinę knygą paaugliams apdovanota Erika Sabaliauskaitė už Ceci­leʼės Alix knygos Ne žvėris vertimą iš prancūzų kalbos („Debesų ganyklos“). Šiai premijai taip pat nominuoti Viltarė Urbaitė už Jukkos Behmo knygos Nerealusis Leonas vertimą iš suomių kalbos („Alma littera“) ir Ai­das Jurašius už Richardo Lamberto knygos Vilko ke­lias vertimą iš anglų kalbos („Nieko rimto“).

Eugenijos Stravinskienės premijai leidyklos pasiūlė vienuolika kūrinių, Adomo Druktenio premijai – devy­nis. Pernai Eugenijos Stravinskienės premijai pateikta kiek daugiau – trylika kūrinių, Adomo Druktenio pre­mijai – šeši, tad šiemet komisijai teko didesnis knygų paaugliams pasirinkimas. Kaip ir pernai, kilo diskusijų dėl kūrinio priskyrimo amžiaus kategorijai. Nuspręsta, kad Eggerso knyga Akys ir tai, kas neįmanoma, nors nominuota Adomo Druktenio premijai, vis dėlto svars­tytina Eugenijos Stravinskienės premijos sąraše dėl savo universalumo, daugiasluoksniškumo ir nagrinė­jamų temų artumo vaikų auditorijai.

Šiemet verstinių knygų vaikams ir paaugliams są­raše – kūriniai, versti iš dešimties kalbų. Kitaip nei per­nai, pirmauja vertimai iš anglų kalbos – jų net šeši. Gal dėl 2024-ųjų – estų literatūros metų – sąraše atsidūrė keturios knygos, verstos iš estų kalbos. Po dvi – iš ita­lų ir prancūzų, po vieną – iš latvių, nyderlandų, lenkų, kinų, vokiečių, suomių kalbų.

Eugenijos Stravinskienės premijos nominantės: menas pažvelgti naujai

Šiemet Eugenijos Stravinskienės premijos trejetu­ko knygas sieja unikalus žvilgsnis į pasaulį ir originalios raiškos siekis. Premijos laimėtoja tapusi Nijolė Regina Chijenienė iš anglų kalbos išvertė išties nustebinusią amerikiečių rašytojo Daveʼo Eggerso knygą Akys ir tai, kas neįmanoma. Gyvūnai vaikų literatūroje – nieko naujo, bet autoriui pavyko sukurti išskirtinį, įsimintiną personažą – kojotšunį Johaną, gyvenantį didžiuliame parke. Jo darbas – būti parko Akimis: viską stebėti ir pranešti parko vyresniesiems, trims seniems bizo­nams. Pabrėžtinas autoriaus atidumas detalėms, per­sonažo kalbai, gebėjimas savitai atskleisti šuns pasaulį jo nesužmoginant. Meistriškai išverstas kūrinys itin pagavus ir įtraukiantis, alsuojantis vilties ir šviesos su­teikiančia empatija. Čia nerasime nei didaktikos, nei aktualių nūdienos temų – veikiau universalias: asme­ninės laisvės, draugystės, darnos su pasauliu. Šiuo kū­riniu gali mėgautis tiek mažieji, tiek suaugusieji – kiek–vienas ras sau skirtų prasmių. 2024 m. knyga pelnė prestižinį JAV Niuberio apdovanojimą, kasmet teikia­mą už reikšmingiausią knygą vaikams ar jaunimui.

Premijos nominančių trejetuke – ir Viltarė Urbaitė, iš estų kalbos išvertusi rašytojos Triinu Laan ir ilius­truotojos Anneʼės Pikkov knygelę Berniukas ir senolis, skirtą 5–10 metų vaikams. Tai nuostabiai vertėjos per­teiktas skaidrus, viltingas skirtingų kartų draugystės paveikslas. Komisijos pagyrų sulaukusiame kūrinyje jautriai pasakojama apie draugystę, netektį ir iš naujo atrandamą gyvenimo džiaugsmą, tai, kad gyti po ne­tekties padeda rūpestis kitu. Po močiutės mirties ber­niukas leidžia laiką su savo senoliu, atkakliai atsisakan­čiu artimųjų pagalbos. Berniuko ir senolio kasdienybę, lėtą pripratimą prie naujo gyvenimo ritmo atmiešia ma­giškojo realizmo blyksniai it pažadas, kad mylimi žmo­nės visada bus šalia. Tai istorija apie gedulą ir viltį, apie šiltos draugystės galią. Knygelė buvo išrinkta ir į 2025-ųjų Metų verstinės knygos penketuką vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje. Kalbant apie šį kūrinį, būtina paminėti ir puikias iliustracijas. Beje, dailininkės Pikkov iliustruota rašytojos Kairi Look knygelė Truputį didelis, kurią iš estų kalbos vertė Viltarė Urbaitė, pernai taip pat pateko į Eugenijos Stravinskienės premijos trejetuką.

Trečioji nominantė – Birutė Avižinienė, iš nyderlan­dų kalbos išvertusi rašytojos, iliustruotojos Jokeʼės van Leeuwen knygą Aš esu čia!. Pernai Birutė Avižinienė, išvertusi tos pačios autorės knygą Kai mano tėtis tapo krūmu, apdovanota Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią verstinę knygą vaikams. Lūkesčiai, keliami tiek vertėjai, tiek kūriniui, buvo nemaži, ir jie išsipildė su kaupu. Autorė pasirenka netikėtą temą ir situaciją: miestelį užliejus potvyniui, pas tėtį atėjusi mergaitė lieka viena, įkalinta dideliame biurų pasta­te. Nominacija skirta už meistriškai išverstą, skaidrų ir gilų tekstą, įkvepiantį ieškoti išeičių iš sudėtingiausių situacijų. Potvynis knygoje tampa ir vaiko savarankiš­kėjimo, savęs pažinimo, gebėjimo susitaikyti su netek­timi ir niekada nepasiduoti metafora.

Svajonės, sekliai ir kiti nuotykiai

Komisijos simpatijų sulaukė Viltarės Urbaitės iš estų kalbos versta rašytojos Triinu Laan ir dailininkės Ievos Babilaitės paveikslėlių knygelė Mažasis lapiu­kas yra turtingas („700 eilučių“), subtiliai perteikianti dvikalbystės, migracijos, ryšio su kitur pasilikusiais iš­saugojimo temas. Mažasis lapiukas kartu su tėvais iš Žaliojo miško persikrausto į Mėlynąjį mišką. Žaliajame miške lieka mylimi lapiuko seneliai, susirūpinę, kad dabar retai matys lapiuką: „Jis išmoks Mėlynojo miško kalbos ir pamirš mus“ (p. 6). Knygelė jautriai atsklei­džia dvikalbystės svarbą ir privalumus, būtinybę nepa­miršti savo šaknų ir savų žmonių. Negalima nepaminė­ti nuostabių Ievos Babilaitės iliustracijų, paverčiančių knygelę tikru meno kūriniu. Džiugu, kad dailininkė pelnė Domicėlės Tarabildienės premiją už gražiausiai iliustruotą 2025 metų knygą.

Tomos Gudelytės iš italų kalbos versta rašytojos Maricos Roccos ir iliustruotojo Lucio Notarnicolaʼo paveikslėlių knyga Lukas, nematomas berniukas („Misteris Pinkmanas“), skirta 4–9 metų vaikams, išsi­skiria ir tuo, kad yra dvikalbė, išleista lietuvių ir anglų kalbomis, ir tuo, kad nors tiek autorė, tiek knygos dailininkas yra italai, originalus knygos leidimas pasi­rodė Lietuvos leidykloje. Pasirinkta tema – jautimosi nepastebimam, nematomam, nepakankamai geram – jautri ir atpažįstama įvairaus amžiaus vaikams. Autorė subtiliai suteikia vilties ir parodo išeitį, atveria kitokį požiūrio kampą.

Vertimų iš kinų kalbos pasitaiko nedažnai, tad kiekvienas jų tampa kone įvykiu. Indrės Balčikony­tės-Huang iš kinų kalbos išverstoje Taivano rašytojos ir iliustruotojos Tzu-Chun Chang paveikslėlių knygelė­je Jau šiandien pasirenkama netikėta tema – žmonių iškeldinimas iš namų, kai šiuos suplanuojama nugriau­ti. Ką reiškia ne savo noru visam laikui palikti namus, daiktus, ryšius, žmones ir prisiminimus? Ar namai tėra keturios sienos? Apie tai ir kalba ši lakoniška, melan­choliškos nuotaikos knygelė.

Audriaus Musteikio iš latvių kalbos išversta rašyto­jos ir iliustruotojos Dacės Krėslinios (Dace Krēsliņa) pa­veikslėlių knyga Nusiaubtas parkas. Užistorės miesto sekliai („Odilė“) sujungia detektyvinę liniją su tvarumo idėja. Deja, detektyvinė intriga suregzta silpnokai, o ekologijos, tvarumo idėjos pateikiamos su didaktikos gaidele. Bet norisi paminėti žavias knygelės iliustraci­jas, už kurias autorė pelnė tarptautinę Janio Baltvilko (Jānis Baltvilks) vaikų literatūros premiją (2025).

Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams skirta lenkų dailininko ir rašytojo Maciejaus Szymanowicziaus knygelė Svajonės: faktai, mitai, kvailystės („Nieko rimto“), kurią iš lenkų kalbos išver­tė Kazys Uscila, kaip galima nuspėti iš pavadinimo, pasakoja apie svajones.

Kokios jos, iš kur atsiranda, kokios sąlygos tinkamiausios svajoti, kokie gali būti išsvajoti augalai, gyvūnai ir transporto priemonės? Tekstui netrūksta šmaikštumo ir gyvumo – čia svajoja ne tik žmonės, bet ir skaičiai, raidės, net knygos: „Vi­dutinė sveika knyga paprastai svajoja apie tai, kad ją perskaitytų koks šaunuolis“ (p. 21). Kūrinio idėja origi­nali, bet sunku apibrėžti jos skaitytojų auditoriją – ma­žiesiems smulkiu šriftu surašytas tekstas gali būti kiek per sudėtingas, o mokyklinio amžiaus vaikams gali pritrūkti dinamikos.

Svarbias temas – ekologijos, atjautos kitam, ar tai būtų gyvūnai, ar kitokie vaikai – plėtoja debiutinė rašytojos Christinos C. Harrington knyga Senasis ąžuolas („Nieko rimto“), kurią iš anglų kalbos išvertė Dangirutė Giedraitytė. Vienuolikos metų Megė ben­draudama su žmonėmis mikčioja, dėl to patiria sunku­mų mokykloje, tad daugiausia būna viena. Tėvas pla­nuoja ją išsiųsti į specialią mokyklą, apie kurią sklinda baisūs gandai. Tačiau Megė nemikčioja kalbėdamasi su savo augintiniais. Tėvai išsiunčia dukrą pas senelį vildamiesi, kad buvimas gamtoje ją pagydys nuo mik­čiojimo. Čia mergaitė aptinka spąstų sužeistą snieginį leopardą, pirktą kaip akimirksnio užgaida ir išmestą, vos tik pasirodė nepatogus. Leopardą Megė išslaugo, su juo susidraugauja, o norėdama apsaugoti pamiltą gyvūną turi įveikti didžiausias baimes. Kūrinys, skirtas vidutinio mokyklinio amžiaus vaikams, sužavi šiluma ir empatija kitam, moko nepasiduoti susidūrus su di­džiausiais sunkumais.

Vyresniems, nuo 10 metų, vaikams skirta Viltarės Urbaitės iš estų kalbos versta Mikos Keräneno knyga Vaiduoklis ant dviračio („Debesų ganyklos“) yra devin­toji serijos apie Sriubamiesčio slaptąją vaikų draugiją, tiriančią nusikaltimus, dalis. Šioje knygoje vaikai bando sučiupti paslaptingą dviratininką, vagiantį prabangias rankines. Veiksmas rutuliojasi sparčiai, bet pritrūksta intrigos, ryškesnių personažų charakterių.

To paties amžiaus vaikams skirta ir estų rašytojos Reeli Reinaus bei iliustruotojos Marjos-Liisos Plats knyga Marius, magija ir vilkolakė Elzė („Aukso žu­vys“), kurią iš estų kalbos taip pat išvertė Viltarė Ur­baitė. Į kaimą su tėvais ir vyresniuoju broliu Martinu at­sikraustęs Marius netrukus susipažįsta su paslaptinga mergaite Elze, kurios visi šalinasi, ir supranta, kad kai­mynystėje esantį mišką gaubia paslaptis. Tai pasakoji­mas su maginiais ir fantastiniais elementais, kuriame pabrėžiama draugystės svarba, būtinybė priimti kitą, ugdoma pagarba ir meilė gamtai.

Rašytoja Sarahʼa Anna Juckes ir iliustruotoja Sha­ron King-Chai jautriai plėtoja netekties tematiką kny­goje Paskui lakštingalą („Alma littera“), kurią iš anglų kalbos išvertė Vita Šileikienė. Devynerių Džasperis mėgo stebėti paukščius su vyresniąja seserimi Roze. Jis laukia į sodą grįžtančios lakštingalos, bet jos, kaip ir sesers, vis nesulaukia. Tėvams nesugebant paaiškin­ti berniukui, kad sesuo žuvo autoavarijoje, jis leidžiasi į kelionę jos ieškoti, pakeliui sutinka naujų draugų ir susiduria akis į akį su savo baimėmis. Kelionė ieškoti sesers virsta kelione į gedėjimą ir susitaikymą. Tekste nemažai pažintinių elementų, faktų apie paukščius, nors šie ne visada organiškai įsilieja į tekstą.

Adomo Druktenio premijos trejetukas: atmosferiška proza ir truputis šviesos

Šiemet Adomo Druktenio premijos laimėtoja ta­pusios Erikos Sabaliauskaitės iš prancūzų kalbos iš­verstas prancūzų rašytojos Cecileʼės Alix romanas Ne žvėris į trejetuką buvo įtrauktas vienbalsiai, pabrėžiant temos aktualumą, skaitytojo suintrigavimą, literatūri­nę vertę, puikų vertimą. Pasirinkti aktualią, skaudžią, rezonanso susilauksiančią temą nėra sunku, kur kas sudėtingiau – sukurti įtaigų literatūrinį pasakojimą. Ir autorei tai pavyksta. Penkiolikmetis Miranas bėga nuo karo ir pražūties savo gimtojoje šalyje, kuri neįvardi­jama, taip lyg pabrėžiant, kad ši istorija – ne vienos šalies, ne vieno žmogaus. Jo pabėgimo istorija – tai nelyg vaikščiojimas ant peilio ašmenų, stingdanti bai­mė, praradus savo šeimą, namus, šalį, prarasti ir savo žmogiškumą. Tai įtaigi, dramatiška, kūrybingai išvers­ta istorija, kurios pabaigos posūkis ne tik sukrečia, bet ir suteikia pasakojimui dar daugiau gelmės.

Namų ir senojo gyvenimo praradimas, tik jau ki­tokiomis aplinkybėmis, yra ir viena pagrindinių temų debiutiniame Richardo Lamberto romane Vilko kelias („Nieko rimto“), kurį iš anglų kalbos išvertė Aidas Jura­šius. Penkiolikmetis Lukas per tragišką avariją netenka abiejų tėvų. Jo globėja tampa vaikinui beveik nepažįs­tama močiutė, kuri parsiveža anūką į savo namus šalies šiaurėje. Čia jį pasitinka atšiaurumas – šalti namai, mo­čiutė, kuriai stinga empatijos suprasti našlaičiu tapusį anūką, nesvetinga naujoji mokykla, kurioje vaikinas su­siduria su patyčiomis. Miestelyje ima sklisti gandai apie avis pjaunantį vilką, ir vaikinui pasirodo, kad tai tas pats vilkas, dėl kurio įvyko tėvų avarija. Originaliai perteiktas vilko motyvas tampa gedulo, nesusitaikymo su trage­dija, bandymo išlikti metafora. Pabrėžtinas įtaigus isto­rijos atmosferiškumas ir saviti personažų charakteriai.

Kitokia – šviesos ir šilumos – nuotaika užlieja suo­mių rašytojo Jukkos Behmo knyga Nerealusis Leonas („Alma littera“), kurią iš suomių kalbos išvertė Viltarė Urbaitė. Tai tarsi berniukiška Pelenės istorijos versi­ja. Patėvio skriaudžiamas našlaitis Leonas yra talen­tingas futbolo žaidėjas, pastebimas sporto agento ir galiausiai išgarsėjantis. Autorius kuria personažą, kurį lengva pamilti – atsidavusį savo aistrai, gyvenimo nu­skriaustą, bet nepasiduodantį, stiprų ir nuoširdų. Ši netikėta pasaka su futbolo motyvais dovanoja tai, kas nėra taip dažna paauglių literatūroje – viltį ir šviesios pabaigos pažadą. Nenuostabu, kad knygai 2024 m. skirtas Topelijaus apdovanojimas už geriausią metų knygą jaunimui Suomijoje.

Tarp brutalaus realizmo ir maginės fantastikos

Iš kitų Adomo Druktenio premijai pateiktų knygų išsiskiria rašytojo, edukatoriaus Fabio Gedos roma­nas Jūroje būna krokodilų („Aukso žuvys“), kurį iš italų kalbos išvertė Toma Gudelytė. Kūrinys paremtas tikra Enajatolajo Akbario (Enaiatollah Akbari) istorija. Kai gyventi gimtajame talibų valdomame Afganistane chazarų berniukui tampa pernelyg nesaugu, norėda­ma apsaugoti mama jį išveža į Pakistaną ir ten palie­ka vieną. Dešimties metų berniukui tenka pernelyg anksti suaugti. Berniukas ryžtasi keliauti į Iraną ieškoti darbo, bet ir ten nelegaliam migrantui gyventi nesau­gu. Po pavojingos kelionės į Turkiją, iš ten – į Graikiją berniukui galiausiai suteikiamas politinis prieglobstis Italijoje. Kūrinys parašytas pirmuoju asmeniu, taip su­teikiant teisę kalbėti tam, kuris taip ilgai buvo beteisis. Tekstas lakoniškas, vengiama sentimentalumo, net žiauriausių nutikimų palikti fiziniai ir dvasiniai randai tarsi lieka tarp eilučių. Tai svarbus kūrinys, per vieno vaikino istoriją supažindinantis paauglius su aktua­lia migracijos tema, išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų, tapęs 2025-ųjų Metų verstinės knygos rinkimų nugalėtoju vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje.

Vilko motyvas sapnuose sušmėžuoja ir realistinei problemų prozai priskirtiname bosnių kilmės vokiečių rašytojo Sašos Stanišićo romane Vilkas, kurį iš vo­kiečių kalbos išvertė Indrė Dalia Klimkaitė („Debesų ganyklos“), iliustravo Regina Kehn. Knyga pasiūlyta Adomo Druktenio premijai, bet galima pasvarstyti, ar nebūtų tinkamesnė jaunesniems, nuo 10 metų vai­kams. Patyčios – dažna realistinės prozos tema, tad norisi pagirti autoriaus sumanymą – nesiūlyti magiškų išeičių ar sprendimų, o išskleisti patyčių, nepritapimo, jautimosi kitokiam kompleksiškumą, analizuoti baimę tapti taikiniu ir silpnumo jausmus. Įdomus autoriaus pasirinkimas – sukurti pagrindinį veikėją, kurį įmano­ma suprasti, bet sunku pamėgti. Vilkas, kurį vis sapnuoja pagrindinis knygos veikėjas, tampa ir pavojaus, grėsmės metafora, o sykiu – priminimu apie vidinę stiprybę, kuria kartais reikia tiesiog patikėti. Knyga pelnė ne vieną premiją, tarp jų – ir tarptautinį „White Raven“ („Baltieji varnai“) apdovanojimą (2024), ir Vokietijos vaikų ir jaunimo literatūros premiją (2024). Ji išrinkta į 2025-ųjų Metų verstinės knygos penketuką vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje.

Maginės fantastikos gerbėjams skirta amerikiečių rašytojos Rachelės Gillig knyga Vienas tamsus lan­gas, kurią iš anglų kalbos išvertė Miglė Šaltytė. Tai pir­moji serijos dalis, kurioje supažindinama su magiškos miglos supama Klystkelių karalyste. Nors pagrindinių veikėjų portretai ir santykiai kiek šabloniški ir nuspėja­mi, tekstas atitinka žanro reikalavimus ir savo skaity­tojų neturėtų nuvilti.

Premijai pateikta ir prancūzų rašytojos Christel­leʼės Dabos maginės fantastikos knyga Veidrodžių viešnia. Aidų audra („Nieko rimto“), kurią iš prancūzų kalbos išvertė Monika Rudokaitė-Marcinkevičienė. Tai ketvirtoji tetralogijos Veidrodžių viešnia dalis, kurioje skaitytojai vėl atras pažįstamus personažus – Animos arkos Ofeliją ir Mėnesienos arkos Torną, mė­ginančius išsiaiškinti priežastį, dėl kurios pasaulis prieš daugybę amžių suskilo į gabalus, atskleisti Eulalijos Dijevo ir Kito paslaptį, išgelbėti pasaulį nuo pražūties. Autorė sukūrė sudėtingą, daugiasluoksnę sagą, tad skaityti ketvirtąją dalį nesusipažinus su pirmosiomis gali būti keblu. Vis dėlto kūriniui netrūksta originalu­mo, stengiamasi kurti nevienaplanius personažus.

Lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja Ruta Sepetys ir amerikiečių rašytojas, istorinių knygų paaugliams autorius Steveʼas Sheinkinas kartu parašė dinamiš­ką romaną paaugliams Blečlio mįslė („Alma littera“), kurį iš anglų kalbos išvertė Gabrielė Virbickienė. Di­džiosios Britanijos kodų šifravimo bazė Blečlio parke jau kurį laiką yra tapusi įvairių romanų tiek suaugu­siesiems, tiek jaunimui veiksmo vieta, tad nieko nau­jo tikėtis neverta: pasakojimas įtraukiantis, bet gana nuspėjamas, stereotipiškas, veiksmo plėtotei autoriai skiria daugiau dėmesio nei teksto literatūriškumui.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2026 Nr. 2 (118)